Minint Užsienio reikalų ministerijos 90 metų jubiliejų, atidaryta paroda „Tūkstantmečio diplomatija“, kurioje dalis ekspozicijos skirta Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos.

Kaip pranešė parodos rengėjai, juos ši sukaktis paskatino atsigręžti ir į platesnę istorijos perspektyvą – Lietuvos valstybės ištakas. Lygiai taip, kaip Lietuvos Nepriklausomybė buvo kuriama ant senosios Lietuvos valstybės pamatų, Nepriklausomos Lietuvos diplomatija tęsė ankstesnes diplomatijos tradicijas.

Tūkstantmetį skaičiuojančioje Lietuvos istorijoje diplomatija tarnavo valstybingumui įtvirtinti ir išsaugoti. Ji susidūrė su istorijos mestais iššūkiais, išgyveno pakilimus ir nuosmukius. Ministerijoje organizuotoje parodoje pirmą kartą bandoma apžvelgti pagrindinius Lietuvos diplomatijos tikslus ir uždavinius įvairiais istoriniais laikotarpiais, diplomatinės tarnybos struktūros formavimąsi ir veiklos metodus įgyvendinant Valstybės užsienio politiką.

Fotografijose, videojuostose, dokumentų kopijose – svarbiausi Lietuvos ryšių su pasaulio valstybėmis etapai, žmonės, dirbę šį darbą neretai itin sudėtingomis sąlygomis.

Paroda veiks tris mėnesius ir bus atvira lankytojams ketvirtadieniais nuo 14 iki 16 valandos.

Viena parodos sudarytojų docentė daktarė Sandra Grigaravičiūtė teigė, kad ekspozicija įdomi įvairaus amžiaus žmonėms. Ją veržiasi apžiūrėti vyresniųjų klasių moksleiviai bei suaugę žmonės, kurie domisi valstybės istorija. Mokslininkė stebėjosi, kad mokiniai, priešingai nei tikėtasi, ne tik atidžiai apžiūrinėja nuotraukas, bet ypač susidomėję skaito rašytinę medžiagą. Parodos lankytojai gali juos dominančių dalykų klausti ją komentuojančių istorikų.

Parodos dalis, pasakojanti apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, ypač vertinga dar nepublikuotais faktais. Dalis jų dar tik išvys dienos šviesą ateinančių metų pradžioje. Tik mažoji jų dalis aptariama istorijos vadovėliuose, tačiau faktų interpretavimas neretai tebėra nepakankamai lankstus.

Naujienos: parodoje galima išvysti nuotraukose įamžintus unikalius istorijos įvykius. Klaipėdos konvencijos pasirašymas Klaipėdoje 1923 metais. Viduryje buvęs užsienio reikalų ministras E.Galvanauskas, kairėje – B.K.Balutis, dešinėje – V.Sidzikauskas.