Klaipėdoje viešėję vienuolika ministrų ir premjeras Andrius Kubilius daugiausiai dėmesio skyrė uostui ir pramogoms, todėl uostamiesčio problemoms spręsti pritrūko laiko.

Nemokėjo už stovėjimą

Klaipėdoje vakar buvo nepaprastas sujudimas – vyko pirmasis per pastarąjį dešimtmetį tokio masto išvažiuojamasis Vyriausybės pasitarimas.

Į pasitarimą neatvyko tik teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris Vilniuje priiminėjo advokatų priesaikas, ir Klaipėdą į užsienį iškeitęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Pastarasis buvo Liuksemburge, o G.Steponavičius – Juodkalnijoje Pasaulio banko surengtoje konferencijoje aukštojo mokslo finansavimo klausimais.

Dvylika Vyriausybės narių lydėjo keliasdešimt ministerijų darbuotojų. Premjeras atvažiavo viena mašina, lydima apsaugininkų, o šeši jį lydėję ministro pirmininko tarnybos darbuotojai – dar vienu automobiliu. Užtikrinti vieno svarbiausių valstybės asmenų saugumą buvo skirtas ir vienas Kelių policijos biuro ekipažas, A.Kubiliaus mašiną lydėjęs į visus objektus.

Taupymą demonstravo ir ministerijų darbuotojai. Ministrai atriedėjo prabangiomis mašinomis, o jų patarėjai ir padėjėjai stengėsi susėsti į kuo talpesnius autobusiukus. Į Klaipėdą atvyko per pusę šimto valdininkų iš Vilniaus.

Tačiau ne visi atvykę valdininkai sugebėjo susimokėti už automobilio stovėjimą, nors vietos prie "K centro" yra apmokestintos ir privalu mesti litus į stovos skaitiklį.

"Mokėti nereikia tik už Vyriausybės vadovo ir jo apsaugininkų automobilius. Ministrai ir ministerijų darbuotojai nuo rinkliavos nėra atleisti. Tačiau negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, kad už stovėjimą nebuvo mokama, nes mes tuo metu tikrinome kitoje vietoje", – teigė įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis.

Atseikėjo ir už mikrofonus

Išlaidų organizuojant išvažiuojamąjį Vyriausybės pasitarimą neišvengta. Jis buvo surengtas ne savivaldybės posėdžių salėje, o "K centro" konferencijų salėje. Už jos nuomą mokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

"Savivaldybės salėje nebūtų tilpę tiek žmonių, nes buvo ir uosto bendrovių atstovų, todėl pasitarime dalyvavo apie 120 asmenų. Be to, nenorėjome prašytis į savivaldybę. Uosto direkcijai už salės nuomą sumokėti pinigai nėra dideli. Nuoma rūpinomės todėl, kad pasitarime daugiausiai klausimų buvo skirta uostui", – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier.

Konferencijos salės nuoma kainavo 350 litų. Dar 400 ar 500 litų reikės sumokėti už per kavos pertraukėlę suvartotą maistą ir gėrimus bei už mikrofonus. "Skaičiuokime, kad viskas atsieis apie tūkstantį litų", – tikino K.Gontier.

Pasiūlė ir vyno

Dar šiek tiek daugiau nei tūkstantį litų uosto direkcija sumokėjo už pramoginio laivo "Venus S" nuomą. Juo Vyriausybės nariai ir juos lydintys asmenys buvo valandą plukdomi po akvatoriją, kad galėtų iš arčiau susipažinti su uosto veikla.

Klaipėdoje viešėjusi gausi delegacija iš Vilniaus nesuko galvos ir dėl to, kur teks papietauti. Pasistiprinti juos pakvietė kompanija "DFDS Lisco". Verslo pietūs buvo surengti kelte "Lisco Gloria".

Anot bendrovės "DFDS Lisco" Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovo Vaido Klumbio, svečiai specialių užsakymų neturėjo. Jiems buvo patiekti tokie pat pietūs, kaip ir kitiems kelto klientams.

Vyriausybės nariai skanavo Cezario salotų su krevetėmis, pasirinktinai sterko filė su lenkišku padažu, kiaulienos nugarinės arba vištienos filė su grietinėlės padažu. Desertui buvo patiektas obuolių pyragas su grietinėle. Svečiai atsigaivinti galėjo mineraliniu vandeniu, sultimis. Jiems buvo pasiūlyta ir raudonojo bei baltojo vyno.

Prie pietų stalo sėdo per 70 žmonių. Pavaišinti vieną žmogų kainavo apie 40 litų. Nors V.Klumbys tikino, kad pietų užsakovas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau šios įstaigos Rinkodaros skyriaus viršininkė K.Gontier teigė, kad pietumis Vyriausybės narius vaišino pati bendrovė "DFDS Lisco".

Atsitvėrė nuo žiniasklaidos

Nors į Klaipėdą sugužėjo gausi Vyriausybės delegacija, pasitarimas netruko nė poros valandų. Jame nebuvo leista dalyvauti žiniasklaidos atstovams, nors valstybės paslaptys nebuvo nagrinėjamos.

Pagrindinėje pasitarimo darbotvarkėje buvo devyni klausimai, dauguma jų susiję su uosto veikla ir plėtra. Kadangi vyko tik Vyriausybės pasitarimas, o ne posėdis, konkrečių sprendimų, įformintų dokumentuose, nebuvo.

Vyriausybės nariai sutarė, kad Klaipėdos valstybinį jūrų uostą reikia paskelbti nacionalinės svarbos objektu. Toks nutarimas turėtų būti priimtas šiandien vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Uostui suteikus tokį statusą esą bus lengviau jį vystyti, nes būtų supaprastintos procedūros. Svarbiausia iš jų – žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

Taip pat nuspręsta vystyti rytų ir vakarų transporto koridorių, kad Klaipėdos uostas galėtų tapti tiltu tarp Azijos šalių ir Vakarų Europos. Todėl esą reikia vystyti sausumos infrastruktūrą, kad ja iki uosto atkeliautų kroviniai.

Vyriausybės pasitarime svarstytas klausimas dėl galimybės Klaipėdos uoste statyti Baltmax krantines, numatant jose galimybę įrengti suskystintų dujų ir naftos terminalus.

"Tai nereiškia, jog atsisakoma galimybės įrengti giliavandenį uostą, Uosto direkcija turi tęsti galimybių studijų rengimo procesą. Dabar svarstoma galimybė šiaurinį molą pratęsti gilyn į jūrą ir prie jo įrengti giliavandenes krantines, kuriose būtų naftos ir suskystintų dujų terminalai", – kalbėjo A.Kubilius.

Lypkiams pažadėjo pinigų

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius labiausiai džiaugėsi, jog Vyriausybė prižadėjo, kad galiausiai bus išspręstas Lypkių gyventojų iškeldinimo iš Laisvosios ekonominės zonos klausimas. Joje ministrai pirmiausiai ir apsilankė. Lypkiškiai surengė piketą, kuriame priminė, kad jau seniai buvo nuspręsta juos iškeldinti, tačiau niekaip neskiriama pinigų naujiems būstams įsigyti.

"Kai kurie ministrai išlipo pasikalbėti su žmonėmis, kai kurie, tarp jų – ir aš, – ne. Iškeldinti keliasdešimt šeimų reikia 18 mln. litų. Nusprendėme, jog 2 mln. litų skirs Ūkio ministerija, 9 mln. litų duos bendrovė "Fortum Heat Lietuva", kuri ekonominėje zonoje nori statyti termofikacinę elektrinę. Reikia dar 7 mln. litų. Su finansų ministre Ingrida Šimonyte įsipareigojome juos surasti", – teigė A.Kubilius.

Tačiau taip ir neaišku, kada šie pinigai pasieks gyventojus.

Kiti uostamiesčio rūpesčiai liko tarsi nuošalėje. Nors žadėta daug dėmesio skirti Klaipėdos teatrų problemoms, tačiau būdų jas išspręsti taip ir nerasta. A.Kubilius konstatavo, jog dėl Muzikinio teatro naujo pastato statybos yra pateikti tokie dokumentai, kurie nėra tinkami gauti paramą iš ES fondų. Pinigų iš valstybės biudžeto nėra galimybių skirti. Todėl gali strigti ir Dramos teatro rekonstrukcija, kuriai reikia 18 mln. litų.

"Valstybės investicijų programa yra labai smarkiai apkarpyta, nebėra resursų", – optimizmo nesuteikė A.Kubilius. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis taip pat negalėjo pasakyti, ar Dramos teatro rekonstrukcijai kitiems metams pinigų bus skirta.

Džiugi žinia skriejo tik šokių ansambliui "Žuvėdra". "Pergalės Europos čempionate proga nusprendėme "Žuvėdrai" skirti 77 tūkst. litų, kad būtų suremontuotos patalpos, kuriose šokėjai treniruojasi. Tačiau dar reikia surasti, kaip teisiškai įforminti šių pinigų skyrimą", – konkretumo A.Kubiliui pritrūko sprendžiant ir šį klausimą.

Klaipėdoje pasitarime dalyvavę Vyriausybės nariai:

premjeras Andrius Kubilius

aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

energetikos ministras Alvydas Sekmokas

kultūros ministras Remigijus Vilkaitis

finansų ministrė Ingrida Šimonytė

žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas

vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis

ūkio ministras Dainius Kreivys

krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė