Atrado Klaipėdos garsenybes

Prieš keliolika metų netoli buvusios Šv. Jono bažnyčios Turgaus gatvėje, nugriovus sovietmečio saldainių fabriką ir ruošiantis naujoms statyboms, archeologai aptiko XVI–XVII a. Klaipėdos gyventojų palaikus.

Manoma, kad tarp 182 rastų palaikų gali būti ir Frydricho Pretorijaus – iškilaus dvasininko, "Vokiečių–lietuvių kalbų žodyno" sudarytojo, giesmių kūrėjo kaulai.

Tarp jų gali būti ir pirmojo Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą kunigo Jono Bretkūno dukters palaikai.

Dabar palaikai supakuoti į mažus fanerinius karstelius ir su religinėmis apeigomis, su kunigo palaiminimu buvo perkelti į poterną.

Ar net Prūsijos kunigaikščio nemalonę užsitraukusio pulkininko Christiano Ludwigo von Kalcksteino griaučiai. Šiam maištininkui 1672 m. Klaipėdos pilyje buvo nukirsta galva.

Anot istorikų, XVI–XVII a. čia buvo laidojami ir paprasti miestiečiai, ir to meto elito atstovai – kunigai, aukšto rango kariškiai, pirkliai, karališkojo valsčiaus tarnautojai.

Palaikai dar nepalaidoti

Archeologų atkasti kaulai iki šiol nėra perlaidoti.

Penkerius metus pragulėję universiteto saugykloje, jie perkelti į tinkamesnę tam vietą – Jono kalnelio požemius.

Vis dėlto toks delsimas ne kartą sulaukė priekaištų dėl nepagarbos mirusiesiems ir palaikų niekinimo.

"Dabar palaikai supakuoti į mažus fanerinius karstelius ir su religinėmis apeigomis, su kunigo palaiminimu buvo perkelti į poterną. Ten pat krauname ir vis naujai archeologų atrandamus senuosius paminklinius akmenis. Tikimės, kai atstatysime bažnyčią, rasime vietos ir palaikams, ir seniesiems paminklams", – teigė klaipėdietis Jurgis Aušra, kuris rūpinasi Šv. Jono bažnyčios atstatymo reikalais ir netoliese rastų palaikų perlaidojimu.

Taigi tai dar ne paskutinė senųjų klaipėdiečių amžinojo poilsio vieta.

Palaikus tikimasi palaidoti, kai bus atstatyta Šv. Jono bažnyčia – jos šventoriuje arba specialiai tam skirtoje kriptoje.

Kol kas tik – kertinis akmuo

Senoji Šv. Jono bažnyčia netoli Dangės buvo statyta dešimtmetį ir užbaigta 1706 m. Tuomečio pastato bokštas siekė 39 metrus.

1854 m. Klaipėdą nusiaubus gaisrui, nukentėjo ir bažnyčia. Prabėgus porai metų, miestiečių pastangomis ji buvo atstatyta, bažnyčios bokštas paaukštintas iki 75 metrų.

Bažnyčia tapo vienu gražiausių Klaipėdos pastatų, ji įamžinta ne vienoje istorinėje Klaipėdos nuotraukoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą stipriai apgriauta bažnyčia netrukus visai subyrėjo. Dabar jos buvusią vietą žymi gyvatvorė.

2012 m. 760-ąjį jubiliejų šventusios Klaipėdos senamiestyje, buvusios Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčios vietoje, buvo pašventintas kertinis akmuo.

O dar prieš metus buvo išduotas naujos bažnyčios statybos leidimas pagal architektų E. N. Bučiūtės ir O. Repovo parengtą projektą.

Savivaldybės užsakymu 2015 m. parengta bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija. Studijoje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos, tarp jų ir autentiškos bažnyčios atstatymas.

Tais pačiais metais Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegija pasisakė būtent už tokios, kaip buvo, bažnyčios atkūrimą.