Nevengia apipilti purvu
Antradienį vyko miesto seniūnaičių sueiga, kurioje dalyvavo ir viso regiono daugiabučių namų administratorių bendrijų asociacijos nariai.
Siekta glaudesnio bendradarbiavimo. Bet paaiškėjo, kad vieni kitiems susirinkusieji turėjo nemažai priekaištų, kilo nemenkas triukšmas ir žmonės sunkiai tramdė pyktį.
Priežastis paprasta – neapsikentę sunkumų dėl gausaus sniego, klaipėdiečiai skundėsi seniūnaičiams, šie pranešė apie nevalytus kiemus bei gatveles savivaldybei, o valdininkai savo darbo neatliekantiems administratoriams skyrė baudas.
Atlygio už darbą negaunantys seniūnaičiai išgirdo priekaištų, ir tai buvo dar vienas šaukštas deguto.
Bomelio Vitės seniūnaitis ir seniūnaičių sueigos pirmininkas Tomas Meškinis įsitikinęs, kad Klaipėdoje yra daug aktyvių žmonių, tik seniūnaičio pareigos jiems atrodo nepatrauklios.
„Darai gerus darbus, o tave vis tiek tarkuoja. Juk kiekvienu klausimu žmonių nuomonės gali būti skirtingos. Mūsų žmonės – labai griežti, jei galvoji kitaip nei jie, tave iškart nulinčiuoja viešai. Nesvarbu, kad dažnai viešus komentarus rašantys asmenys neturi visos informacijos aptariamu klausimu, bet socialiniuose tinkluose seniūnaičius apipila purvu. Darydamas darbus viso kvartalo labui gali būti pavadintas blogu, lygiai taip pat nieko nedarydamas gali būti iškoneveiktas. Manau, tai yra viena priežasčių, kodėl žmonės, kurie galėtų dirbti seniūnaičiais, nenori jais tapti. Jie stengiasi dėl savo namo ar net viso kvartalo, bet pareigų nenori“, – įsitikinęs T. Meškinis.
Darai gerus darbus, o tave vis tiek tarkuoja.
Nesantaika tarp gyventojų kyla dėl paprasčiausių dalykų. Jaunesni žmonės turi vaikų ir važinėja mašinomis. Vyresni dažniausiai gyvena vieni, neturi automobilio ir nori ramybės.
Šios dvi kaimynų grupės nesutaria dėl vaikų žaidimų ar sporto aikštelių įrengimo, medelių sodinimo ar išsaugojimo, vietų automobiliams ir daugelio kitų bendrų reikalų.
Pasak sueigos pirmininko, kai kurie seniūnaičiai būna net pernelyg aktyvūs, gyventojai dėl jų veiklos skundžiasi, ypač tada, kai jų nuomonės kai kuriais klausimais nesutampa.
T. Meškinis įsitikinęs, kad seniūnaitis negali palaikyti kurios nors vienos pusės, jam tenka ieškoti kompromiso, kad nė vieni kaimynai nesijaustų nuskriausti.
Teko kreiptis į policiją
Kai kurie seniūnaičiai tampa net gyventojų išpuolių objektais.
Klaipėdos vandens seniūnaitijos seniūnaitė Vilija Malakauskienė neslėpė, kad dėl vieno gyventojo išpuolių ne tik prieš ją pačią, bet ir prieš jos vaikus buvo priversta kreiptis į policiją.
Neadekvatūs šio žmogaus veiksmai buvo susiję su jos, kaip seniūnaitės, veikla ir gerokai pristabdė entuziazmą aktyviai veikti kvartalo gyventojų labui.
Dėl piktybiško gyventojo elgesio kartą rankos nusviro ir Volungėlės seniūnaitijoje besidarbuojančiai Rasai Paukšto.
Kai dirbtinę dangą stadione keitusių darbininkų ji paprašė duoti gabalą senosios dangos, kuria būtų iškloję vaikų žaidimų aikštelės pagrindą, paaiškėjo, kad ją perpjauti nėra paprasta.
Kol seniūnaitė ieškojo, kas jai padėtų tai padaryti, vienas gyventojas suskubo rašyti skundą savivaldybei. Vengdama didesnio konflikto R. Paukšto atidavė dangą kitam seniūnaičiui.
Panašių istorijų iš savo darbo galėtų papasakoti kiekvienas seniūnaitis.
Ypač daug skundų ir pretenzijų jiems teko išklausyti šią žiemą.
„Seniūnaitis pats negali eiti kasti sniego. Jis gali tik sužinoti, kas už tokius darbus atsakingas, pranešti gyventojams aktualią informaciją. Teko išklausyti daug piktų žodžių dėl kiemsargių, kurie gaudami vos minimalų atlygį tik aprenka šiukšles, o kiemuose sniego nevalo. Ilgalaikiai užimtumo tarnybos klientai taip pat gudrauja, kad būtų pasiųsti dirbti tik pavasarį, kai darbo būna mažai. Todėl teko samdyti techniką, nes sutartis su savivaldybe turinčios įmonės išnaudojo visus resursus“, – apie žiemos rūpesčius pasakojo T. Meškinis.
Taupo visų pinigus
Kur kas mažiau klausimų kyla, kai kelių ar net vieno namo gyventojai dalijasi rūpesčiais ir patarimais. Tokie kaimynai lengviau sukviečia talką ir išvengia didesnių sąskaitų.
Taip jau daug metų kaimynų pinigus sutaupo ir gyventojus buria Budelkiemio gatvės seniūnaitis Jonas Bartkevičius.
Su aktyvesniais gyventojais jis ėmėsi genėti krūmais apaugusią kalvą prie monolitinių namų, kur nuolat rinkdavosi benamiai ir visą šią teritoriją paversdavo šiukšlynu.
Vyrai patys gerokai nugenėjo želdinius, dabar čia švaru ir gražu.
Panašiai jie pasielgė, kai vieno namo gyventojai ėmė prašyti nugenėti langus šakomis braižančias tujas. Jeigu patys nebūtų ėmęsi šio darbo, būtų tekę mokėti kelių šimtų eurų mokestį.
Seniūnaičio žodis yra svaresnis nei vieno žmogaus. Tai J. Bartkevičius pajuto, kai kovojo su automobilių plovykla, veikiančia visai šalia daugiabučio namo.
„Pasiekėme, kad plovyklos darbo laikas būtų apribotas ir naktį gyventojai galėtų ramiai išsimiegoti. Panašiai išsireikalavome, kad prekybos centras už kaimynystę su mūsų seniūnaitija įrengtų vaikų žaidimų aikštelę. Tokie dalykai motyvuoja“, – teigė klaipėdietis.
Pastebėta, kad kaskart renkant seniūnaičius maždaug pusėje seniūnaitijų išrenkami vis kiti žmonės, o pastarųjų rinkimų metu tik trečdalis anksčiau dirbusiųjų šį darbą liko dar vienai kadencijai.
„Kai kurie žmonės jautėsi neįvertinti, valdininkai jiems rodė pernelyg mažai dėmesio. Buvo atvejų, kai seniūnaičiams baigus kadenciją su jais net neatsisveikino, tiesa, tai kalbu apie ankstesnės kadencijos miesto vadovus. Net susitikimus su valdininkais visada turime inicijuoti mes, nors rekomendacijose teigiama, kad tokie susitikimai turėtų būti rengiami bent kartą per metus“, – tvirtino seniūnaičių sueigos vadovas.
Prašė rasti vyrą
Ne visi klaipėdiečiai dar žino, kokį darbą ir atlygį už jį gauna seniūnaičiai. Neretai žmonės galvoja, kad seniūnaičiai yra savivaldybės darbuotojai ir už savo triūsą gauna atlyginimą.
„Daugelis nesupranta ir netiki, kad dirbame be atlygio. Esu susidūręs su situacija, kai mus painioja su buvusių Vitės valdų darbuotojais. Dažnai ne tik eiliniai klaipėdiečiai, bet ir aukščiausi miesto valdžios vadovai neretai neatskiria, kuo skiriasi namą administruojanti bendrija nuo bendruomenės“, – teigė T. Meškinis.
Būtent dėl tokio nesupratimo, seniūnaičiai sulaukia keisčiausių prašymų.
Dviračių treko seniūnaitijos seniūnaitis Antanas Gimbutas prisiminė vieną vakarą sulaukęs keisto skambučio. Moteris jam guodėsi, kad sutuoktinis vis nepareina namo. Panašu, kad gyventoja manė, jog seniūnaitis atlieka tą pati darbą, kokį dirbo sovietmečio milicijos apylinkės inspektorius.
Daugelis kalbintų seniūnaičių pasakojo, kad į juos kreipiasi ir kitų seniūnaitijų gyventojai. Ypač tų, kurios neturi savo seniūnaičių.
Juk iš 56 seniūnaitijų mieste seniūnaičius turi tik 35-ios.
Dažniausiai savo atstovo neturintys žmonės klausia patarimo, nežinodami, kaip pasielgti ar kur kreiptis dėl iškilusių problemų.
Seniūnaičių patiriamoms išlaidoms padengti iki šių metų buvo skiriama 70 eurų, o šiemet išmoka padidėjo iki 100 eurų.
Nemažai jų net neima šios išmokos, nes skiriamų pinigų dažnai negali panaudoti. Mat šios lėšos skiriamos labai konkrečioms išlaidoms padengti – telefono, interneto apmokėjimui, transporto išlaidoms, o už jų panaudojimą reikia labai griežtai atsiskaityti.
Suoliuko remontui ar dažams šių pinigų negalima išleisti, neleidžiama jų leisti seniūnaitijoje rengiamo konkurso prizams nupirkti ar sulūžusių sūpuoklių sutvarkymui.
Todėl daugelis seniūnaičių norėtų, kad ši skiriamų pinigų panaudojimo tvarka būtų peržiūrėta ir pakeista.
Sukviesti visus sudėtinga
Viešai nurodytais seniūnaičių telefonais gyventojai ne visada prisiskambina, bando ieškoti kitais būdais. Kai kurie seniūnaičiai gyventojams sunkiai pasiekiami.
Klaipėdiečiai kartais įtaria, kad kai kurie tik teoriškai skelbiasi esą seniūnaičiai, o iš tiesų nė nenori dirbti šio darbo. Tiesa, tokių – mažai.
Kasmet vyksta kelios seniūnaičių sueigos, bet į jas sukviesti visus narius sudėtinga.
Net 51 proc. visų išrinktų seniūnaičių surinkti – problema, į sueigą ateina mažiau nei pusė kviestųjų, nors komentarus socialiniuose tinkluose parašyti laiko randa daugelis jų.
„Sueigoje sprendžiami esminiai klausimai, svarbu, kad išrinkti žmonės dirbtų. Daugelis tokių seniūnaičių yra tam tikrų partijų atstovai. Panašu, kad šios pareigos yra politinis laiptelis toliau siekti karjeros. Gali būti, kad partijų atstovai skatina šiuos žmones imtis pareigų, nors jie patys to visai nenori“, – svarstė T. Meškinis.
Motyvas – ir asmeninis
Paklausti, kas verčia gaišti brangų laiką viso kvartalo reikalams tvarkyti, nepelnytai sulaukti priekaištų, bendrauti ne tik su geranoriškais, bet ir piktais žmonėms, seniūnaičiai atsakė panašiai.
Šie žmonės nori, kad kvartalas, kuriame gyvena, taptų gražesnis ir patogesnis.
„Tai yra visuomeninis įpareigojimas. Mes su žmona esame skirtingų seniūnaitijų seniūnaičiai. Pasitariame, kaip ką daryti, dažnai šie reikalai yra mūsų pokalbių tema. Smagu, kai kaimynai stengiasi dalyvauti gražiausiai papuošto balkono konkurse, kai susitikę ne tik sveikinasi, bet ir pasikalba. O ir apsileidėliai pasitempia, ima sodinti balkonuose gėles. Seniūnaičio darbas teikia ir gerų emocijų“, – atviravo Dviračių treko seniūnaitijos seniūnaitis A. Gimbutas.
Girulių seniūnaitijoje pirmą kadenciją besidarbuojantis Tomis Paulauskas suprato, kad turi imtis seniūnaičio pareigų, kai ilgą laiką tai daręs kaimynas nusprendė nebekandidatuoti.
Jaunas vyras baiminosi, kad privačių namų kvartalas neturės savo atstovo.
T. Meškinis neslėpė, kad Bomelio Vitės kvartale turi nekilnojamojo turto, ir nori, kad jis būtų patrauklus. Dirbdamas visų kvartalo gyventojų naudai, jis jaučia naudą ir pats.
Mat turi būstų daugelyje Klaipėdos vietų, yra dirbęs ne vienos seniūnaitijos seniūnaičiu ir turi labai aiškų siekį – sutvarkyti kvartalą taip, kad žmonėms šioje vietoje būtų patogu, saugu ir gera gyventi.
Taip kyla ir nekilnojamojo turto vertė tame kvartale.
Dar vienas argumentas, skatinantis tapti seniūnaičiu, – jų žodžius labiau išgirsta valdžia, nes paprasto gyventojo raštai neretai vertinami kaip probleminio asmens laiškai.
Seniūnaitis arba bendruomenės pirmininkas yra tam tikros gyventojų grupės atstovas, į juos labiau įsiklausoma.
(be temos)
(be temos)
(be temos)