Mokestis buvo nelegalus?

Užregistravusieji – aklavietėje

Jau šiandien organizacijos atstovai ketina susitikti su uostamiesčio valdininkais ir aptarti galimybę rinkliavą panaikinti.

"Mūsų siekis – kad savivaldybės nebaidytų gyventojų, o skatintų ženklinti gyvūnus, nes nuo 2016 m. gyvūno nepaženklinusieji taps pažeidėjais. Todėl norime, kad per tą likusį laiką žmonės nebūtų atgrasomi įvairiomis rinkliavomis", – pastebėjo LGTAO vadovė.

Pašnekovės teigimu, sostinės pavyzdys – tik kovos pradžia. Vis dėlto kol kas bus siekiama su uostamiesčio valdininkais susitarti taikiai. Jeigu to padaryti nepavyks, dialogas gali tęstis ir teismo salėje.

Išaiškinus, kad savivaldybės negali versti gyventojų registruoti gyvūnų, aklavietėje lieka tie, kurie tai jau padarė.

"Savivaldybės gali sakyti, kad įstatymas jiems leidžia rinkti rinkliavą ir ji bus renkama iš tų, kurie jau buvo užsiregistravę, o naujų neregistruos. Tada matomas aiškus neproporcingumas tų, kurie jau užsiregistravo, atžvilgiu", – konstatavo gyvūnų teisių saugotoja.

B.Kymantaitės teigimu, abejotinas ne tik gyvūnų rinkliavos pagrindas, tačiau ir jos taikymas. Už augintinius kas mėnesį moka tik daugiabučių gyventojai, nors šunų vedžiojimo aikštelėmis naudojasi ir privačiuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai.

"Daugiabučio gyventojas šiuo metu sumoka už kelis augintinius. Esame padarę analizę tų savivaldybių, kurios renka rinkliavas, ten logiškumo nerasta", – konstatavo pašnekovė.

Lauks teismo nutarties

Uostamiesčio valdininkai ironiškai vertina siūlymą nutraukti mokesčių ėmimą. Klaipėdos vicemero Artūro Šulco teigimu, kol kas situacijos sprendimo variantai dar neaptarti su į kovą kilusiais gyvūnų augintojais, todėl iš anksto prognozuoti pasikeitimus – sunku.

Vis dėlto savivaldybė yra suinteresuota registruoti miesto gyvūnus ir, jeigu savivaldai būtų palikta teisė už registravimą taikyti mokestį, tai ji, vicemero teigimu, galėtų būti ne didesnė nei vienas euras.

"Permainų tikrai bus. Kalbos, kad visai niekas neregistruotų gyvūnų, yra vėjai. Kaip tada būtų su pavojingų gyvūnų laikymu?" – klausė mero pavaduotojas.

Vicemeras neatmetė galimybės, jog toks sprendimas bus skundžiamas ir nėra galutinis, todėl pasiūlė laukti galutinės ir neskundžiamos teismo nutarties.

"Registravimas turėtų būti, tačiau jo kaina neturėtų trukdyti registruoti, nes mums svarbu žinoti, kiek turime gyvūnų, kad ir keturkojų", – pabrėžė A.Šulcas.

Pinigų negrąžins

Kai kuriuos klaipėdiečius, mokėjusius gyvūnų mokestį, nudžiugino sostinės pavyzdys.

Neretas, išgirdęs dar karštą naujieną, ėmė svarstyti, ar sumokėti šimtai negrįš į jų sąskaitas.

Tačiau nei gyvūnų teisių saugotojai, nei savivaldybės atstovai nemato pagrindo grąžinti klaipėdiečių sumokėtų pinigų.

LGTAO vadovės teigimu, miestiečių sumokėtus tūkstančius reikėtų naudoti įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoti ir skatinti globoti gyvūnus.

"Tų programų, kurioms galima skirti pinigų, yra begalės", – užtikrino pašnekovė.

B.Kymantaitės nuomone, skatinant gyventojus registruoti gyvūnus, ilgainiui dingtų ir benamių gyvūnų problema, nes pasiklydęs registruotas gyvūnas bemat būtų grąžintas jo šeimininkui.

Vicemero teigimu, šiuo metu surinkti pinigai už klaipėdiečių keturkojus galėtų būti panaudoti nebent gyvūnų mylėtojų labui. Vis dėlto apie pinigų grąžinimą klaipėdiečiams A.Šulcas nedaugžodžiavo ir vėl siūlė laukti galutinio teismo sprendimo.

"Vilniaus situacija nebūtinai yra adekvati Klaipėdos. Mes niekuomet nenusirašinėjome taisyklių nuo Vilniaus, jis dažniau nuo mūsų nusirašinėja. Neskubėčiau daryti galutinių išvadų", – nukirto A.Šulcas.

Taigi kol kas klaipėdiečiai, nors šalies įstatymai to ir neįpareigoja, turės registruoti savo šunis ir kates bei mokėti savivaldybės nustatytą mokestį.

Situaciją pakeis tik galutiniai teismų sprendimai arba 2016-aisiais įvestas privalomas gyvūnų registravimas.