Pasaulį išmaišiusi iš Karibų jūros salos kilusi Shaina Kutavičienė šaknis įleido Klaipėdoje. Moterį užbūrė Lietuva, šalies gamta. Pasak Sh.Kutavičienės, tai pats gražiausias pasaulio kampelis, kuriame geriausia auginti vaikus. Moteris siekia padėti ir nepritekliaus kamuojamiems klaipėdiečiams – įkurti vietą, kur šie galėtų rasti ir pasiimti daiktų, kurių jiems trūksta.

Sužavėjo gamta ir maistas

34 metų Sh.Kutavičienė, kurios mergautinė pavardė – Pietersz, gimė Karibų jūros pietuose esančioje saloje Kiurasao. Į Lietuvą moterį, kaip ir nemažą dalį čia įsikūrusių užsieniečių, atvedė meilė.

Sh.Kutavičienė įsimylėjo klaipėdietį. Pora susituokė prieš ketverius metus ir augina du vaikus.

„Su vyru susipažinome Olandijoje. Klaipėdoje nuolat gyvename metus. Tačiau prieš tai penkerius metus dažnai atvažiuodavome į Lietuvą“, – pasakojo moteris.

Pasak Sh.Kutavičienės, būtent vaikai ją su vyru ir paskatino įsikurti Lietuvoje.

„Gyvenome Olandijoje, kai pradėjome galvoti apie vaikus. Turėjome nuspręsti, kur geriausia juos auginti. Daug galvojome. Svarstėme, ar likti Olandijoje, kur geresnės materialinės sąlygos, ar vykti į Lietuvą, nors uždirbtume mažiau pinigų“, – prisiminė moteris.

Tačiau įvertinus, kas vaikams yra svarbiausia, sprendimas tapo akivaizdus.

„Vaikams reikalingiausia gamta, grynas oras, sveikas maistas. Visa tai gali pasiūlyti Lietuva. Ypač čia geras maistas: pieniški produktai, mėsa, kiaušiniai. Gali pirkti ekologiškus produktus. Esame radę žmogų, kuris augina vištas. Mes iš jo perkame kiaušinius“, – pasakojo moteris.

Priėmė atviromis širdimis

Sh.Kutavičienė yra aplankiusi daug pasaulio šalių, išmaišiusi visą Europą, keliavusi po JAV, Braziliją, tačiau jai pats gražiausias kampelis – Lietuva.

„Kiekvienoje šalyje yra gražių vietų, dalykų, bet Lietuva man labiausiai patinka. Vien ką reiškia Nida, Smiltynė. Labai gražu“, – pabrėžė moteris.

Sh.Kutavičienė kilusi iš salos, kurioje vyrauja visiškai kitoks klimatas nei Lietuvoje, tačiau moteris karščio, saulės ir gimtųjų paplūdimių nepasiilgsta.

„Nepasiilgstu nieko iš gimtinės. Taip, ten oras geras, bet karštis man visai nepatinka. Esu gimusi rudenį. Gal dėl to man šis metų laikas mieliausias. Lietuvoje ruduo labai gražus. Užburia krintantys lapai, besikeičiančios spalvos“, – tvirtino moteris.

Pasak užsienietės, ją žavi ir Lietuvos žmonės, ypač jų atvirumas, nuoširdumas.

„Lietuviai nepaprastai geri, bendraujantys, šypsosi. Mane priėmė atviromis širdimis. Kadangi daug keliavau, galiu palyginti. Pavyzdžiui, Vokietijoje žmonės uždari, nenori bendrauti. Skirtumas tikrai didelis. Lietuvoje radau daug draugų. Jie nuostabūs žmonės“, – palygino moteris.

Kalbą išmoko bendraudama

Nors Sh.Kutavičienė Klaipėdoje nuolat gyvena tik metus, ji puikiai kalba lietuviškai, ko kai kurie neišmoksta net pragyvenę čia visą gyvenimą.

Moteris pasakojo, kad kalbą išmoko bendraudama. Nelankė jokių pamokų. Tačiau Sh.Kutavičienė tvirtino, jog lietuvių kalbą ji norėtų tobulinti.

„Noriu lankyti pamokas, kad kalbėčiau dar geriau“, – tvirtino užsienietė.

Paklausta, ar buvo sudėtinga išmokti lietuvių kalbą, atsakė: „Kai myli, ar gali būti kažkas sunku? Mano draugai, visas gyvenimas yra Lietuvoje. Vaikai čia lanko darželį. Aš myliu Lietuvą. Man labai patinka ši kalba, noriu bendrauti lietuviškai. Jei patinka ir nori išmokti, nelieka jokių sunkumų“.

Sh.Kutavičienė prisiminė, kad lietuvių kalba ją sužavėjo nuo pat pirmųjų išgirstų žodžių.

„Kai sutikau savo vyrą, pirmą savaitę vaikščiojom kartu ir jis mokė mane skaičių. Prisimenu, vardijo: vienas, du, trys. Man iš karto patiko šių žodžių skambesys“, – pasakojo moteris.

Iš viso ji moka šešias kalbas: gimtoji – papiamento, kuria kalbama Arubos, Bonero ir Kiurasao salose Mažuosiuose Antiluose, olandų, vokiečių, ispanų, anglų.

„Ir lietuviškai truputį“, – kuklinosi moteris.

Nori padėti kitiems

Sh.Kutavičienė dirba vaikų darželyje Smiltynėje. Čia ji mažiesiems klaipėdiečiams veda anglų kalbos pamokėles.

Šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą lanko ir jos vaikai – ketverių bei šešerių metų sūnūs.

Moteris pasakojo, kad, vaikams pradėjus lankyti darželį, atsirado daugiau laiko. Ji pradėjo ieškoti naujos veiklos.

Sh.Kutavičienė sumanė atgaivinti „free shop“ idėją. Tai vieta, kur žmonės gali atnešti jiems nebereikalingus daiktus, o tie, kuriems jų reikia, paprasčiausiai galės ateiti ir pasiimti.

Tokia idėja pasaulyje nėra nauja. „free shop-ai“ yra įkurti kitose šalyse, populiarūs Europoje.

„Žmonės namuose turi daug daiktų, kurių nebenaudoja, kurie jiems nebereikalingi, ir nežino, kur juos padėti. „Free shop“ būtų vieta, kur būtų galima juos atnešti. Žmonės ne tik atsikratytų nereikalingų daiktų, bet padėtų kitiems. Juk yra tiek daug žmonių, kuriems reikia pagalbos. Mamų, kurios vienos augina vaikus ir sunkiai verčiasi“, – dėstė svetimšalė.

Bando rasti patalpas

Sh.Kutavičienė aktyviai ėmėsi įgyvendinti savo idėją. Prieš daugiau nei du mėnesius ji pradėjo ieškoti vietos, kur galėtų veikti nemokama parduotuvė, tačiau nesėkmingai. Svetimšalė vylėsi, kad iki vasario jai pavyks rasti patalpas.

„Atrodo, Klaipėdoje yra tiek tuščių, nuomojamų patalpų, bet surasti vietą „free shop“ nesiseka. Noriu, kad apie mano idėją sužinotų kuo daugiau žmonių. Gal tada bus lengviau rasti patalpas. Juk tikslas – padėti žmonėms“, – teigė moteris.

Sh.Kutavičienė socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrė puslapį „Freeshop Klaipėda“, kad žmonės, kurie turi nereikalingų daiktų, ir tie, kuriems jų reikia, galėtų kreiptis.

Bendraminčių, norinčių padėti nepriteklių kenčiantiems klaipėdiečiams, svetimšalė rado nemažai. Jau sukaupta daug daiktų. Keliolika dėžių sudėta moters namų garaže.

„Yra ir indų, kitų virtuvės įrankių, vaikų rūbelių. Jei sužinau apie kokią nors mamytę, kuri sunkiai verčiasi, leidžiu jai išsirinkti, ko reikia. Tačiau tokia sistema yra bloga. Turi būti konkreti vieta, kur veiktų „free shop“, kad žmonės žinotų, kad gali bet kada ateiti pasiimti, ko jiems trūksta, ar ką atnešti“, – pabrėžė moteris.

Prisidėjo ir kiti klaipėdiečiai

Sh.Kutavičienė savo idėją pristatė ir prieš mėnesį vykusiame šeimos turgelyje.

Renginio metu ji taip pat pristatė nemokamos parduotuvės viziją, dalijo turimus daiktus sunkiai besiverčiančioms mamoms.

„Daug daiktų, rūbų išdalijau. Buvau laiminga, kad galėjau padėti, bet dar labiau nustebau pasibaigus renginiui. Po turgelio mamos, kurios prekiavo, atnešė savo daiktų: rūbelių vaikams, žaislų – ir padovanojo. Susidarė visas maišas. Pasakė, kad atiduočiau žmonėms“, – džiaugėsi moteris.

Svetimšalė tikino, kad uostamiestyje atsiranda vis daugiau žmonių, palaikančių šią idėją.

„Žmonės giria šią mintį. Supranta, kad tokia vieta yra reikalinga. Žinoma, yra ir abejojančiųjų. Jie svarsto, ar tikrai taip gali būti. Ir aš sakau – gali. Tokios nemokamos parduotuvės populiarios kitose Europos šalyse“, – teigė moteris.

Dovanos ieškojo mamai

Lietuvoje dažnai nesąžiningi žmonės pasinaudoja kitų gerumu ir sukčiauja. Pasitaiko, kai geraširdžiai gyventojai dovanoja daiktus sunkiai besiverčiantiems, o šie juos parduoda.

Paklausta, ar nebijo, kad teks susidurti su tokiomis situacijomis, Sh.Kutavičienė atsakė: „Klaipėdoje prieš dvejus metus buvau atidariusi „free shop“. Tada jis veikė buvusios Vydūno mokyklos patalpose. Nebuvo nė vieno tokio atvejo“.

Moteris pasakojo, kad ateidavo nemažai žmonių. Menininkai net kūrė dirbinius iš nemokamos parduotuvės daiktų.

„Buvo jauku ir gera. Prisimenu vieną devynerių metų berniuką. Vaikas buvo aprengtas paprastai, matėsi, kad iš nepasiturinčios šeimos. Išgirdęs, kad gali pasiimti ką nori nemokamai, jis dar kelis kartus perklausė, ar tikrai. Vaikas rinkosi ne sau kokį nors žaislą, o dovaną mamai. Vėliau sužinojau, kad berniuko mama viena augina du vaikus. Vien dėl tokių žmonių turi veikti tokios vietos“, – pabrėžė svetimšalė.

Sh.Kutavičienė pripažino, kad ir nemokamose parduotuvėse pasitaiko sukčiavimo atvejų. Moteris bendrauja su Berlyne esančio „free shop“ savininku.

„Buvo toks metas, kai žmonės pasiimdavo vienu metu daug daiktų. Savininkas įtarė, kad šie yra pardavinėjami. Tai buvo didelė problema. Norėdamas išvengti tokių atvejų sugalvojo tokią taisyklę, kad per dieną galima paimti tik tris daiktus“, – pasakojo moteris.