Klaipėdos savivaldybė – moteriška institucija. Čia dirbančių dailiosios lyties atstovių yra šešis kartus daugiau nei vyrų. Tačiau valdžios viršūnėje dominuoja stiprioji lytis, nors departamentus ir vyrai, ir moterys yra pasidaliję po lygiai.

Stulbinantis skirtumas

Šiandien kiekvienas savivaldybės džentelmenas į darbą turėtų atsinešti bent po 6 tulpes, kad Tarptautinės moters dienos proga gėlių pasveikinti pakaktų visoms kolegėms.

Tokios puokštės reikia todėl, kad uostamiesčio savivaldybėje dirbančių moterų ir vyrų skaičius ženkliai skiriasi. Valdininkių čia yra 6 kartus daugiau nei jų kolegų vyrų.

Savivaldybėje dirbančios moterys sudaro 85,6 proc. visų darbuotojų, vyrų – tik 14,4 proc.

Iš viso savivaldybėje šiuo metu dirba 438 darbuotojai: 375 moterys ir 63 vyrai.

Vidutinis darbuotojų amžius – 45 metai. Daugiausia savivaldybės darbuotojų moterų (64) ir vyrų (13) yra 55–59 metų.

Savivaldybėje tebedirba 4 moterys (ir nė vieno vyro), kurios sulaukė 65 metų ar net perkopė šį amžių. 30–34 metų darbuotojų moterų yra 10 kartų daugiau nei jų bendraamžių vyrų (6:60).

Viršūnėje dominuoja vyrai

Klaipėdos miesto valdžioje vis dėlto vyrų dauguma – meras Vytautas Grubliauskas, jo pavaduotoja Judita Simonavičiūtė ir pavaduotojas Artūras Šulcas.

Savivaldybės administracijos vadovybėje vyrų ir moterų santykis toks pat (2:1) – direktorius Saulius Budinas, jo pavaduotoja Alina Velykienė ir pavaduotojas Aleksandras Michailovas.

O štai departamentų direktorių postuose jėgų balansas išlaikytas, jiems vadovauja trys moterys ir trys vyrai – Audronė Daujotienė, Nijolė Laužikienė ir Aldona Špučienė bei Ričardas Zulcas, Kastytis Macijauskas ir Liudvikas Dūda.

"Galima samprotauti apie "vyriškesnius" ar "moteriškesnius" departamentus. Tačiau, pavyzdžiui, Švietimo skyrius – išimtinai moteriškas. Paradoksas, bet "vyriškiausiam" – Viešosios tvarkos skyriui vadovauja moteris – Kristina Vintilaitė", – teigė Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Palaitienė.

Esą savivaldybėje dirbančių moterų ir vyrų algos skiriasi. Bet, pasak V.Palaitienės, tai tikrai nėra susiję su lytimi. Atlyginimas priklauso nuo einamų pareigų, darbo stažo.

Lygybės dar nėra?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų – 230 tūkst. daugiau negu vyrų.

Moterys sudarė 54 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų (Europoje 100 vyrų tenka 105 moterys).

Moterys Lietuvoje vidutiniškai gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai.

2014 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 79,9 metų, vyrų – 69,1 metų (ES vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra gerokai mažesnis ir sudaro 5,5 metų.

Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 83,3 metų, vyrų – 77,8 metų).

2015 m. IV ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 695,4 euro, vyrų – 820,6 euro.

Moterys sudarė 39,6 proc. visų vadovų (teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų).

Valstybės sektoriuje moterys užima daugiau vadovų pareigų. Moterų vadovių buvo 56,2 proc., privačiame – 34,9 proc.

Moterys kiek rečiau nei vyrai kuria savo verslą ir dirba savarankiškai.

2015 m. savarankiškai dirbo 58,6 tūkst. moterų, arba 8,6 proc. visų dirbančių moterų, vyrų – 89,9 tūkst., arba 13,7 proc.

Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, 2012 m. ES valstybėse narėse lyčių lygybės indeksas buvo 52,4, o Lietuvoje – 40,2.