Gegužės 13 d., 10.40–14.00 val., Lietuvos jūrų muziejuje rengiama „Diena be plastiko. Dedikacija Jūros kiaulei“, skirta Tarptautinei jūrų kiaulės dienai.
Renginyje dalyvaujančių Klaipėdos Vitės progimnazijos ir Klaipėdos Jūrų Kadetų mokyklos moksleiviai muziejuje aktyviai kvies į susitikimus, pokalbius muziejuje įrengtose specialiose ekostotelėse ir dovanos daiktus, kurie nusipelno gyventi antrąjį gyvenimą. Tokių daiktų raginami atsinešti ir lankytojai.
Baltijos jūrų kiaulės diena – tarptautinė, skirta akcentuoti jūrų kiaulės – Baltijos banginuko – problemas.
Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo, biologo Sauliaus Karaliaus, aktualiausia iš jų – jūrų kiaulių skaičiaus mažėjimas.
„Šiam mažėjimui didžiulę įtaką turi Baltijos jūroje esantys Antrojo pasaulinio karo ginklai, – sako biologas. – Taip pat mažėjantis žuvies kiekis, žvejų tinklai ir vis didėjanti jūros tarša šiukšlėmis, kurių didžiausia dalis yra plastikas. Plastikas apskritai yra dažniausias taršos šaltinis visame pasaulyje. Nuo šios taršos kiekvienais metais žūsta apie 100 tūkstančių vien jūros gyvūnų. Ne išimtis ir Baltijos jūra, kuri jau dabar yra viena iš užterščiausių jūrų pasaulyje. Kiekvienais metais į Baltijos jūrą yra išleidžiama net 40 tonų mikroplastiko“.
Muziejus į savo renginį pakvietė ir tvarios mados namus META, kurių atstovai pasakos apie antrinio rūbų panaudojimo svarbą. Nes antrinis rūbų panaudojimas – tai vienas lengviausių ir smagiausių taršos stabdymo būdų.
„Ar kada muziejuje esate susikūrę tvarų, stilingą savo aprangos derinį? – intriguojančiai klausia kultūrinės veiklos koordinatorė Ieva Jašinskienė. – Šią dieną turėsite puikią progą tai padaryti. Muziejaus biologai ir edukatoriai papasakos, kas yra Baltijos jūros kiaulė, kur ir kaip ji gyvena, su kokiomis ekologinėmis bėdomis susiduria.
Visos dienos metu vyks Klaipėdos mokyklų rengiamas nebenaudojamų daiktų prikėlimas antram gyvenimui, taip pat bus vedamos ir edukacijos.
Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į Tarptautinę ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas – išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 m., remiant Laukinių gyvūnų migruojančių rūšių globos konvencijai (Bonos konvencijai).
Jūros kaulės paplitusios daugiausia Šiaurės jūroje ir vakarinėje Baltijos dalyje, tačiau praeityje buvo įprastos ir prie mūsų krantų. Tarpukario metais jos neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto.
„Deja, vėliau, iki pat 2001 m., apie jas nieko nebuvo žinoma – sakė muziejaus biologas Saulius Karalius. – Ir štai 2001 m. balandžio 29 d. gautas sensacingas pranešimas, kad Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūros kiaulės patinukas, naktį pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 m. vasario 22 d. Lietuvos ekonominėje zonoje, 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūros kiaulės patelė, svėrusi net 60 kg.
Renginys – nemokamas lankytojams, įsigijusiems muziejaus lankymo bilietą.
Naujausi komentarai