Trenkto žmogaus mintys?

Susitikime buvo kalbama pačiomis įvairiausiomis temomis, daugelis jų aprašytos ir minėtoje N.Oželytės knygoje. Pasak jos, prie knygos atsiradimo ir išleidimo prisidėjo ne tik leidyklos "Tyto alba" darbuotojos, bet ir jos dukterys.

"Aš vaiko paklausiau, kaip turi vadintis trenkto žmogaus mintys? Atsakė: "Mamyte, kaip? Atatrankos". Vienas vaikas viršelį nupiešė, kitas vaikas pavadinimą sugalvojo", – pasakojo N.Oželytė.

Knygos viršeliu tapo prieš dvejus metus N.Oželytės gimtadienio proga jos dukters įteiktas piešinys. Jame matomas kažkur einantis žmogus ir dvi linijos – viena žymi žemę, gyvenimą, o kita – nežinomybę.

Spalvų požiūriu, šis viršelis primena ir ukrainiečių pašto ženklą.

"Tai, kas yra matoma pirmame puslapyje, yra tai, aš taip jaučiausi visą gyvenimą", – sakė aktorė.

Įdomu: į susitikimą atvykę klaipėdiečiai įdėmiai klausėsi N.Oželytės knygos pristatymo. / Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Niekada nepritapo

Kalbėdama apie nepritapimą jaunystėje, N.Oželytė kalbėjo, jog anksčiau niekino save, o visas gyvenimas atrodė nykus ir beprasmis.

"Mano raudonas dienoraštis iki šiol tarsi guli man už nugaros. 16–17-os metų jame rašydavau, kad niekinu save, nes negaliu nusižudyti, o šitas gyvenimas beprasmis, bet aš bijau numirti. Ir kai kalbu apie tai, matau, kiek jaunų žmonių yra tokioje pačioje situacijoje. Viešai užsideda socialines kaukes, viskas gerai, o grįžta namo ir jiems viskas blogai", – pastebėjo autorė.

Ji pasakojo, kad itin dažnai po susitikimų socialiniuose tinkluose sulaukia žinučių.

"Jūs neįsivaizduojate, kokios bangos jaunų žmonių rašo po kiekvieno susitikimo, kad jaučiasi taip pat, kad jiems blogai. Kad protingas, išsilavinęs, baigęs aukštuosius mokslus, 30-ies metų žmogus tam, kad nenusižudytų, rūko "žolę", nes beprasmybė jį tiesiog gniuždo", – sakė N.Oželytė.

Politika – kvaila ir neįdomi

Karas Ukrainoje – dar viena jautri tema, kurią trumpai aptarė knygos autorė. Jos teigimu, žmonės labai dažnai nesuvokia žodžių prasmės.

"Mes gyvename melo pasaulyje, ne tik kiekvienas individualiai. Tai, kas dabar darosi Ukrainoje, – melo išdava. Teisus iš tikrųjų yra V.Putinas, nes jis visus nupirko – G.Schröderį, A.Merkel ir visus kitus, nes jis buvo tikras – jie tokius gražius žodžius šneka, nes yra iškrypėliai ir melagiai. Gražiai pašneka, po to ateina ir jam patarnauja. Tai, kas vyksta dabar Ukrainoje, yra Armagedonas, biblinis įvykis. Juk jei Ukraina pralaimės, kaip mes galėsime žiūrėti į veidrodį? Kaip išvis reikės gyventi? Sumauta žmonių giminė, kuri nežino, kam gyvuoja", – išsakė nuomonę aktorė.

Vis dėlto N.Oželytė savo knygoje nenorėjo rašyti apie politiką. Jos nuomone, tai – kvaila ir neįdomu.

"Suprantu, kad žmonės tuo teršia savo smegenis mažai ką žinodami ar suvokdami. Jie gali valandų valandas kalbėti apie P.Gražulį ar R.Žemaitaitį, bet tai yra lukštai ir šlamštas, kurie nekeičia gyvenimo ir kurie aiškiai parodo, kiek demokratija yra fikcija. Apie tuos lukštus rašinėti man kvaila, neįdomu", – tikino autorė.

Kas yra meilė?

Apie meilę N.Oželytė kalbėjo daugelyje pokalbių. Tai aptarė ir savo knygoje.

Tačiau kas tai yra ir kaip meilę atpažinti, daugeliui vis dar sunku suvokti, kadangi į pirmą vietą stato save, o ne kitą žmogų.

"Su vienu jaunuoliu aptarėme, ar galime žodžiu "meilė" vadinti metą, kada labai džiaugiesi, kai tavo mylimam žmogui gera. Tai kodėl tam tikrose situacijose jis užmuša ją iš meilės? Frazėje "aš tave myliu" koks žodis yra pagrindinis? Ar kas nors aiškino vaikams? "Aš" yra pagrindinis, o vietoje "tave" keičiasi vardai, pavardės. Nes "tu mane" apgavai, nuvylei. Man tiesiog gera šalia to žmogaus ir aš jį myliu. Tu man rūpi tiek, kiek man šalia tavęs gera. Kai man gera šalia kito, tada aš myliu kitą. Tai yra meilė? Tai – meilė sau, be abejonės", – mįslingai samprotavo N.Oželytė.

It paskutinė kelionės diena

Susitikimo su klaipėdiečiais pabaigoje signatarė apibūdino ją apėmusį jausmą, kai atrodo, kad viskas gyvenime atlikta.

"Buvo galima labai gražiai viską surašyti, taip, kaip buvo mano gyvenime, ir galbūt tai kam nors padės, nevers šitiek daug laiko kankintis, kaip kankinausi aš, galvodama, kad esu "ryža" ir trenkta. Galbūt kas nors pasijaus geriau. Kaip jūs jaučiatės paskutinę savo kelionės dieną po to, kada apkeliavote labai egzotišką, tolimą šalį? Jūs buvote ten tris savaites, išlaipiojote kalnus, išnardėte ir atsibudote ryte viešbutyje, 10 val., o lėktuvas 17 val. Ką darote? Aš dabar taip jaučiuosi. Viską padariau, mano vaikai užauginti, mano darbai atlikti", – sakė knygos autorė.