Naujoji ekspozicija – buvusioje istorinio forto šaldytuvo patalpoje

„Koviniai narai yra įslaptintas Lietuvos kariuomenės padalinys, skirtas vykdyti sudėtingiausias kovines užduotis jūrinėje aplinkoje, – pasakojo vienas iš ekspozicijos rengėjų, muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, istorikas Romualdas Adomavičius. – Šiai ekspozicijai pasirinkome ypatingą Nerijos forto, kuriame įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, patalpą, kuri prieš šimtą ir daugiau metų buvo naudojama kaip  natūralus šaldytuvas. Čia suteikiama reta galimybė susipažinti su kovinių narų veiklos principais, vertybėmis ir simbolika.“

Šis padalinys Lietuvoje formavosi po 1990 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kai klaipėdietis naras Valerijus Krisikaitis inicijavo kovinių plaukikų ruošimą krašto apsaugos poreikiams.

„Kuriantis Lietuvos valstybei, buvo galvojama ir apie tai, kaip koviniai narai galėtų prisidėti prie krašto gynybos Baltijos jūroje ir Klaipėdos uosto akvatorijoje, – pasakojo R. Adomavičius. – Dabartinis atsargos kapitonas leitenantas Valerijus Krisikaitis tuo metu turėjo nemažą naro patirtį, jo iniciatyva pradėta kovinių narų veikla.“

Nelengva kovinių narų veiklos pradžia

Kurį laiką narai priklausė sausumos pajėgų daliniams. Po patirties veikiant kartu su NATO partneriais, buvo įvertintas kovinių narų indėlis valstybės gynyboje ir tarptautiniame kariniame bendradarbiavime. 2001 m. Karinėse jūrų pajėgose buvo suformuota Povandeninių veiksmų komanda, kurios tie patys koviniai narai treniravosi vykdyti specialiąsias jūrines operacijas. Įgyta patirtis pratybose su JAV specialiųjų pajėgų „SEAL“ kariais Lietuvos koviniams narams atvėrė kelią į kovines operacijas už Lietuvos ribų.

Atsargos kapitonas leitenantas V. Krisikaitis sako, kad pradžia lengva nebuvo.

„Pačioje pradžioje mes treniravomės plaukti, nardyti po laivais, apžiūrėti karinių laivų povandeninę dalį jiems išplaukiant ir sugrįžus prie savo krantinės. Buvome paprastas žvalgybos būrys prie Dragūnų bataliono, o dešimtojo dešimtmečio viduryje jau pradėjome treniruotis su Jungtinių Amerikos Valstijų kariškiais. Pratybos vijo kitas pratybas, išmokome leistis į vandenį ir su parašiutais iš sraigtasparnio. Iš pradžių mūsų narų kostiumai būdavo dar labai prastos kokybės, įranga – dažnai savarankiškai patobulinta. O dabar koviniai narai atrodo fantastiškai, turi naujausią įrangą ir ekipuotę. Tačiau lieku prie minties, kad svarbiausia yra žmonės, nes kovinio naro tarnyba yra labai sudėtinga ir pavojinga.“

Ekspozicijoje – tikra kovinių narų įranga

Atsargos kapitonas leitenantas juokaudamas pridūrė, kad kiekvienas kovinis naras gali būti geru pėstininku, bet ir geriausias pėstininkas negali būti koviniu naru.

„Koviniu naru tikrai gali būti ne kiekvienas, nes reikalingas ypatingai geras fizinis pasiruošimas ir reikiamos fizinės savybės“, – sakė jis.

Istorikas R. Adomavičius pabrėžia, kad ekspozicija „Niekada nepasiduok!“ muziejaus lankytojams pristato nardymą kaip veiklą, kuri skirta ne vien rekreaciniam pažinimui, o ir kaip būdą užtikrinti jūrinės valstybės saugumą. Kartu prisidedama ir prie jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymo, teigiamo požiūrio į karinę tarnybą bei skatinimo tapti koviniais narais.

Ekspozicijoje lankytojai pamatys tikrus XX a. 8-ojo dešimtmečio narų naudotus daiktus: nardymo kostiumus, akvalangus, nardymo aparatus su suspausto oro balionais, nardymo liemenes, pelekus ir kitas aprangos detales, prietaisus, skirtus orientavimuisi po vandeniu, kovinių ginklų muliažus, oficialią uniformą ir ženklus.

Ekspoziciją „Niekada nepasiduok!“ parengė kuratoriai R. Adomavičius ir Neringa Šukytė, konsultavo ir medžiagą teikė Klaipėdos universiteto Povandeninių tyrimų centro atstovai Gediminas Lukošis ir V. Krisikaitis. Ekspozicijos dizainą sukūrė ir įrengimo darbus atliko „Klaipėdos dizaino centras“.