Tūkstančiai klaipėdiečių naujuosius metus pradėjo su nerimu širdyse. Baimę kelia pasikeitusi gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Nuo šiol prisiregistruoti prie savivaldybės galima tik tikriems benamiams.

"Benamių" gerokai sumažės

Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdoje įtraukta arba, liaudiškai kalbant, deklaravusių gyvenamąją vietą prie savivaldybės yra beveik 13 tūkst. žmonių.

Šiemet šis skaičius turėtų gerokai sumažėti. Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai. Tvarka tapo griežtesnė.

Dabar į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galės būti įtraukti tik tikri benamiai. Tai yra tie asmenys, kurie neturi nuosavybės teise jiems priklausančios patalpos ar pastato bei kitos teisės pastaraisiais naudotis, ir gyvena laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose.

Yra numatyta išimčių. Deklaruoti gyvenamąją vietą prie savivaldybės galės tie, kurie globojami vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai iš pastarųjų jie išleidžiami ar palieka šiuos.

Tiek benamiai, tiek globotiniai būti įtraukti į savivaldybės, kurioje realiai gyvena, gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti pusei metų.

Vėliau jie iš naujo turės kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir pateikti dokumentus, kad gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų sąrašą.

Į šią apskaitą gali patekti ir asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicininės priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat tie, kurie laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos namuose.

Terminas – pusė metų

Tačiau prie savivaldybės gyvenamąją vietą deklaruodavo ne tik benamiai ar nuteistieji, bet ir klaipėdiečiai, kurie neturi nuosavo būsto. Veikiausiai tokių asmenų – didžioji dalis.

Pastariesiems teks iš naujo deklaruoti gyvenamąją vietą arba pateikti įrodančius dokumentus, kad jie gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą.

Tam skirti šeši mėnesiai nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Naujoji gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka tapo galvos skausmu ne vienai šeimai, kuri neturi nuosavo būsto.

Du mažamečius vaikus auginanti klaipėdietė pasakojo, kad į uostamiestį atvažiavo studijuoti. Pabaigusi mokslus, moteris čia ir pasiliko.

"Pradėjau dirbti, sukūriau šeimą. Dabar auginame du mažamečius sūnus. Klaipėdoje gyvenu jau daugiau nei dešimt metų", – pasakojo moteris.

Įnešė daug sumaišties

Klaipėdietė pasakojo, kad savo būsto dar neturi: "Paprasčiausiai neturime lėšų jam įsigyti". Šeima yra išsinuomojusi butą.

Tad tiek moteris, tiek vaikai yra registruoti prie savivaldybės, kad mažyliai galėtų lankyti darželį.

"Kadangi dirbu, gyvenu Klaipėdoje ir čia esu deklaravusi gyvenamąją vietą, kad ir prie savivaldybės, manau, kad mano vaikai turi teisę lankyti miesto darželius. Tačiau neįsivaizduoju, kas dabar bus", – dėstė klaipėdietė.

Pasak moters, su šeimininkais jau bandė kalbėti apie galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą bute, kurį nuomoja. Tačiau šie tokiu prašymu nebuvo sužavėti.

"Aš šeimininkus suprantu. Kas norės, kad jų bute gyvenamąją vietą deklaruotų dar keturi asmenys?" – atkreipė dėmesį klaipėdietė.

Moteris svarstė galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą pas draugus ar giminaičius, tačiau Klaipėdoje tokių, kurie turėtų nuosavą būstą, taip pat nėra.

"Dabar galvoje tikra sumaištis. Aišku tik tiek, kad nebegalėsiu deklaruoti gyvenamosios vietos prie savivaldybės. O kas bus toliau? Ar mano vaikai galės lankyti darželį, jei išvis nedeklaruosiu gyvenamosios vietos, nes tiesiog neturiu kur?" – nerimavo moteris.

Statistika – iškreipta

Klaipėdos savivaldybės Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio vedėja Kristina Božienė teigė, kad uostamiestyje tikrai nėra 13 tūkst. benamių, kiek žmonių įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą.

"Statistika iškreipta. Į šią apskaitą patenka ir nemažai žmonių, kurie nuomojasi butus Klaipėdoje. Realiai jie nėra benamiai", – tvirtino vedėja.

Tačiau, anot K.Božienės, nors įstatymas visada įpareigojo deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur žmogus gyvena, tačiau yra ir kita medalio pusė. Nuomotojai nenori, kad nuomininkai deklaruotų jų butą savo gyvenamąja vieta.

"Jei daugės reikalaujančiųjų leisti deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute, nesinuomos būstų, nesuteikus tokios galimybės, gal pasikeis ir nuomotojų elgesys", – svarstė vedėja.

Panikuoti nemato ko

Nuo sausio 1-osios Vyriausybės sprendimu likviduotos Gyventojų registro tarnybos direktoriaus pavaduotoja Marija Norkevičienė aiškino, kad parengta ir nauja gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka, atsižvelgiant į pasikeitusį įstatymą. Ją tvirtino valstybės įmonė Registrų centras.

M.Norkevičienė pabrėžė, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas pasikeitė tik šiek tiek. Esminės nuostatos išliko. Tad panikuoti nereikia.

"Tiek anksčiau žmonės privalėjo deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur realiai gyvena, tiek dabar. Na ir kas, kad žmonės neturi nuosavo būsto. Jie juk vis tiek kažkur gyvena. Ten ir privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Įstatymas ir anksčiau apie tai kalbėjo. Jei būstą nuomojasi, o šeimininkai nesutinka, kad jų būstą deklaruotų savo gyvenamąja vieta, juk turi tėvus, brolius, seseris", – tvirtino pavaduotoja.

Be to, anot M.Norkevičienės, būsto nuomotojams atsirado ir palengvinimų. Galima leisti nuomininkams bute deklaruoti gyvenamąją vietą šešiems mėnesiams. Tada registracija automatiškai baigsis.

"Buto savininkui nereikės eiti, vargti, kad išsiregistruotų nuomininkai. Tai yra palengvinimas", – pabrėžė pavaduotoja.

Paklausta, ką reikės daryti žmonėms, jei šeimininkai neleis deklaruoti gyvenamosios vietos nuomojamame bute, o artimieji gyvena kitame mieste, atsakė: "Teks ieškoti kito būsto ir tartis su šeimininkais".

Skaičiai viršijo lūkesčius

Pasak M.Norkevičienės, įstatymo pakeitimai atsirado ne šiaip sau. Šalyje prie savivaldybių buvo gyvenamąją vietą deklaravę daugiau nei 100 tūkst. žmonių, kai tikėtasi, jog tokių bus tik 5 tūkst.

"Benamių atsirado kur kas daugiau nei galvota. Žmonių nebeįmanoma rasti, kai reikia. Dėl to visiems blogai. Ypač savivaldybėms", – komentavo pavaduotoja.

Gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos reikalauja vos ne visos institucijos. Be šio dokumento negali gauti ar pasikeisti paso, vairuotojo pažymėjimo, užregistruoti automobilio.

Problemų gali kilti ir dėl vaikų darželių, mokyklų. Dalis šių įstaigų taip pat prašo gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos. Pastarosios reikia ir norint gauti pašalpas, socialines lengvatas.

Komentaras

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos meras

Prieš porą metų gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka buvo sugriežtinta. Tas laikas, kai visi, kurie norėjo, galėjo registruotis prie savivaldybės, praėjo senokai. Dabar tvarka – dar griežtesnė. Į tai galima žvelgti iš dviejų pusių. Nebeliks asmenų, kuriems savivaldybė buvo tik priedanga, nors, kita vertus, tai, kad jie palieka mokesčius savivaldybei, yra pozityvus dalykas. Natūralu, kad, sugriežtėjus tvarkai, formaliai gali sumažėti gyventojų. Tai yra neišvengiama. Tačiau gal naujoji tvarka išjudins nekilnojamojo turto rinką, ir nuomotojai supras, kad savo teikiamas paslaugas reikia paversti oficialiomis ir leisti žmonėms deklaruoti gyvenamąją vietą. Galima pasidžiaugti, kad, pasikeitus tvarkai, paaiškės tikrų klaipėdiečių, kurie čia gyvena, yra deklaravę gyvenamąją vietą, skaičius. Šiuose pokyčiuose yra ne tik dalykų, kurie nekelia džiaugsmo, bet ir pozityvių.