Apie neeilinį statybų projektą, kuriam medžiagos gaminamos specialiai ar ieškomos užsienyje pasakoja darbus atliekančios bendrovės „Infes“ statybos projektų vadovas Julius Vaznelis.
„Viskas prasidėjo nuo archeologinių tyrimų, nes dirbame pačiame Klaipėdos centre, istorinėje vietoje. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras statomas dviem etapais: rekonstruojama senoji dalis bei šalia statomas didžiulis priestatas. Prieš statant priestatą archeologai atliko tyrimus ir archeologinių radinių aptiko ne tik iki 3 metrų gylio, kaip dažniausiai Klaipėdoje pasitaikydavo, bet ir 5 metrų gilumoje. Po Muzikinio teatro pastatu glūdi senos pilies ravelinas, grioviai, gausu istorinio palikimo: aptikta vaza, monetos, senų pastatų liekanos. Tokia buvo pradžia“, – pasakoja J. Vaznelis.
Techniniai išskirtinumai
Specialiai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui iš Baltarusijos buvo atvežtas įspūdingų gabaritų įrenginys – 190 kub. m talpos priešgaisrinis rezervuaras: jis 23,7 m ilgio, tad transportuojant buvo padalintas į dvi dalis, jį vežė du vilkikai. Pagal specialų užsakymą pagamintas 3,2 m diametro įrenginys buvo sujungtas vietoje. Priešgaisrinis rezervuaras buvo įleistas į maždaug 5 metrų gylio duobę rytinėje sklypo dalyje, arčiau Danės g. 21 namo ir įtvirtintas betonu.
Olesios Kasabovos nuotr.
Vos pradėjus rekonstrukciją Klaipėdos universiteto mokslininkai Muzikinio teatro bokšte sumontavo itin jautrius posvyrių daviklius, kurie fiksuoja bet kokius minimalius bokšto svyravimus. „Mes norėjome būti garantuoti, kad mūsų atliekami darbai neturės įtakos bokštui ir jis nepasvirs“, – apie maksimalų saugumą pasakojo J. Vaznelis.
Posvyrio daviklių sistema įrengta 33 metrų aukščio bokšto pastato kraigo dalyje. Sumontuoti keturi posvyrio jutikliai, kad stebėti ir analizuoti net ir menkiausius posvyrius keturiomis kryptimis. Rodmenys fiksuojami kas 10 minučių, duomenys kaupiami sistemoje. Pradėjus pamatų įrengimo darbus buvo aktyvuota internetinė prieiga, kad bendrovės darbuotojai iškart gautų pranešimą, jei būtų fiksuojamas didesnis nei leistina nuokrypis.
Apsauga nuo upės kaimynystės
Naujasis pastato korpusas, kuris dvigubai didesnis už senąją dalį, vis dar kyla. „Šiuo metu yra tik konstruktyvas, o stogą planuojame dengti vasarą. Naujoji pastato dalis, statybininkų terminais kalbant, bus užsandarinta, seks inžinerinių tinklų įrengimas, apdailos darbai. Kone metus užtrukome, kol atsakingai padėjome pamatus, nes būsimo priestato statyba prasidėjo nuo didžiulės duobės iškasimo. Teko dvylika metrų kastis į žemę, kas yra 10 metrų žemiau nei Danės upės lygis. Beje, upė teka vos už 70 metrų nuo pastato, o pagal istorinius žemėlapius vietoje kur kyla Muzikinio teatro pastatas kažkada buvo įlanka. Gruntas buvo nepalankus statyboms, tad teko įrengti žymiai didesnius ir storesnius polius nei buvo numatyta pirminiame projekte, nes tikroji situacija aiškėjo tik giliau kasantis į žemę. Ilgai užtruko konstrukcijų stiprinimas. Rūsyje buvo įrengtos pusės metro storio betoninės jėgos grindys, kurias laiko 550 polių, kad apsaugoti pastatą nuo vandens kaimynystės bei jį patikimai įtvirtinti bei užsandarinti. Ir šie darbai vis dar vyksta papildomai. Tik visa tai atlikus pastatas ėmė sparčiau kilti aukštyn“, – pasakoja statybos projektų vadovas.
Olesios Kasabovos nuotr.
Išskirtiniai pamatai
Muzikinio teatro pastatas įgilintas iki 12 metrų gylio, tad dauguma patalpų bus 10 metrų giliau nei upės lygis. Statybininkams teko iškasti tokio dydžio duobę, kurioje galima būtų įrengti net 10 teniso kortų arba patalpinti vieną šalia kito net tris keleivinius senosios perkėlos keltus taip, kad paviršiuje nekyšotų joks kelto kaminas ar antena!
Beje, užtikrinant kuo didesnį požeminės pastato dalies patikimumą, apsaugą nuo galimo vandens skverbimosi į pastatą, jėgos grindims buvo naudojamas atitinkamos klasės hidrobetonas, o apibetonavimui – betonas su specialiais kristaliniais priedais. Tokiems nepaprastiems pamatams įrengti bendrovė ieškojo subrangovų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nes sudėtingam projektui įgyvendinti reikia daug specifinių žinių bei neeilinės technikos.
Banguojantis stogas ir fasadas
Naujajame priestate įsikurs patalpos skirtos repeticijoms, dekoracijų gamybai ir kitoms veikloms. „Šiuo metu jau kylame į antrą, trečią priestato aukštus. Būsimos didžiosios salės vietoje, kuri taip pat bus priestate, dabar surinkinėjama tribūninė perdanga, ant kurios montuosis žiūrovų kėdės. Didžiosios žiūrovų salės forma sudėtingos 3D formos: su išgaubimais visomis kryptimis, specialiais laiptais, turinti kelis šimtus skylių iš apačios ateinančiam tyliam vėdinimui įvesti. Dabar mus labiausiai neramina pastato išorės architektūra, kuri taip pat turės 3D formos bangas. Jos bus išlankstytos, plaukiančios įvairiausiomis kryptimis. Šio kūrinio įgyvendinimas išskirtinis. Juk statome ne įprastos formos namą, daugiabutį ar biurų pastatą, o teatrą. Ateityje šis pastatas galės pasigirti ne tik išskirtiniu stogu, bet ir fasadu. Lietuvoje nėra gamintojų galinčių pagaminti reikiamo tipo fasadą, tad jau dabar vyksta derybos su gamintojais iš užsienio. Pastatui reikalingos plokštės bus gaminamos specialiai šiam pastatui pagal projekte numatytų išlenkimų matmenis. Tikimės, kad fasado montavimas prasidės rudenį ar žiemą“, – pasakojo profesionalas.
Olesios Kasabovos nuotr.
Kad skambėtų
Statydami ir įrengdami naują Didžiąją salę, statybos profesionalai susiduria dar vienu dideliu iššūkiu – ypač aukštais akustiniais reikalavimais. Ši muzikinio teatro salė bus daugiafunkcinė, tad ir akustiniai reikalavimai skirtingoms funkcijoms turi būti skirtingi. „Nėra labai sudėtinga įrengti salę vien tik tam, kad gerai skambėtų simfoninio orkestro muzika, kad galėtų pasirodyti tradicinis teatras, tačiau labai sudėtinga įrengti salę, kurioje turi gerai skambėti tiek simfoninė ar roko muzika, tiek žmonių kalba. Akustikos prasme – tai vos ne kardinaliai vienas kitam prieštaraujantys sprendimai“, – sako J. Vaznelis.
Didžiajai salei gaminamas specialus vidinis akustinis kiautas: unikalios formos su specialiais svorio, garso sugėrimo arba atspindėjimo reikalavimais. „Akustinis kiautas gaminamas iš santykinai sunkių medžiagų (>20kg/kv. m), ši konstrukcija negali būti per lengva, nes tai padidins garso sugertį ir dar labiau sumažins aidėjimo trukmę. Visa akustinio skliauto konstrukcija turi būti stabili, neskleisti pašalinių triukšmų. Akustinio kiauto plokštumos pakreipiamos atitinkamais kampais, taip garso energija nuo šaltinio paskirstoma tolygiai visoje žiūrovų salėje. Salės lubų galinėje dalyje numatomi mobilios akustikos skydai, kurie aktyvuoti padidins garso sugertį ir sumažins aidėjimo trukmę iki reikiamos. Akustiniame kiaute bus įrengtas apšvietimas, oro ištraukimo angos bei „paslėptos“ apšvietėjų platformos“, – pasakojo statybos projektų vadovas J. Vaznelis.
Oro tikrai nepritrūks
Senojo pastato dalyje šiuo metu jau išgriautos buvusios pertvaros, pastatytos naujos, išvedžioti elektros tinklai ir ortakiai. Viskas paruošta apdailos atlikimui. „Laukiame galutinių interjero sprendinių ir galėsime pradėti“, – akcentuoja J. Vaznelis.
Garsioji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolonų salė, saugoma kaip kultūros paveldas. „Lietuvoje dažnai pasitaiko, kad kultūros objektai suniokojami ar griaunami, tačiau mes net paprašėme ją padidinti. Norime, kad apačioje atsivertų didesnė erdvė, kad lubos nebūtų per žemos, padarėme dar vieną skylę pastate. Tokiu būdu kolonų salė atsiveria čia besilankantiems ne per du, o per tris aukštus. Lyg brangakmenį saugome ir istorinį kolonų salės šviestuvą. Jis bus restauruotas ir pritaikytas naujai, didesnei erdvei. Šioje erdvėje įsikurs ir poilsio zona, maitinimo įstaigos. Statybų metu buvo padidinta ir orkestro duobė, nes teatras greitai plečiasi ir padarius ją per mažą netilptų visi muzikantai“, – sako J. Vaznelis.
Kas statybininkus labiausiai nustebino? „Tai, kad senasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatras visiškai neturėjo ventiliacijos sistemos. Žiūrovams tapdavo sudėtinga mėgautis ilgesniu spektakliu, nes salėje imdavo natūraliai stigti oro. Moderniame naujame pastate žiūrovai nebebus kankinami (juokiasi), nes bus įrengta ypatingai kokybiška ventiliacija, leidžianti nepatiriant jokių pašalinių nepatogumų grožėtis aukščiausio meninio lygio pastatymais“, – tikina J. Vaznelis.
Naujausi komentarai