Ne už tokią Lietuvą kovojome

Šalis praskolinta, strateginės įmonės ir žemė išparceliuota užsieniečiams, lietuviai bėga iš šalies lyg iš beprotnamio. Tokią situaciją šalyje Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 92-ųjų metinių išvakarėse mato visuomenininkai, raginantys telktis naujai kovai.

Ne už tai kovojo

Žinomas Klaipėdos krašto veikėjas, Lietuvos piliečių sąjungos tarybos pirmininkas Dionyzas Varkalis atviras – daugelis dabar atsigręžę į Nepriklausomybės atstatymo aktą, vis drąsiau ištaria, kad tuomet kovojo ne už tokią Lietuvą, kokią regi dabar.

"Kalbant apie Vasario 16-ąją – man labai liūdna. Prieškarinės Lietuvos inteligentus buvo galima pirštais suskaičiuoti, šalis buvo nualinta karų, tačiau sugebėjo paskelbti nepriklausomybę. Lietuva nieko neturėjo. Tauta buvo nuskurdusi iki naginių ir klumpių, bet turėjo sielą, patriotizmą, pasišventimą. Saujelė inteligentų padarė viską. O dabar turime šimtus mokslininkų ir profesorių, negi negalime susitvarkyti su ta šutve, kuri nuo pat nepriklausomybės šalyje daro absurdą. Manau, kad reikia sukaupti jėgas. Laikas pasakyti: ne už tokią Lietuvą kovojome", – su nuoskauda kalbėjo D.Varkalis.

Šalis – praskolinta

Lietuvos piliečių sąjungos tarybos pirmininko D.Varkalio nuomone, jau aiškiai matyti liberalizmo ir globalizmo politikos padarytos valstybės valdymo spragos.

"Paskelbus nepriklausomybę praėjusio amžiaus pradžioje, Lietuva neturėjo nė vieno cento skolų. Šiandien mūsų ponai valstybę praskolino už 40 milijardų litų. Aš ir klausiu: kas gi pas mus nutiko, gal cunamis buvo? Šiuo metu į paviršių lenda tie šešėliai, kurie nori valdyti Lietuvą", – piktinosi klaipėdietis.

D.Varkalis įsitikinęs, kad sprendimas leisti privatizuoti ne tik didžiausias strategines šalies įmones, bet ir suteikta galimybė užsieniečiams įsigyti žemės Lietuvoje, buvo ydingiausi paskutinio dvidešimtmečio žingsniai.

"Sąjūdžio idėjos šiais laikais jau yra iškreiptos. Jei visa Lietuva bėga, kaip iš beprotnamio, tai turbūt kažkas yra negerai?" – retoriškai klausė Lietuvos piliečių sąjungos tarybos pirmininkas.

Tautos nuomonė bereikšmė

D.Varkalis stebisi, kad tautos išrinktieji pamiršo prievolę derinti savo veiksmus su rinkėjais.

"Kai iškils pavojus tėvynei, jie mus šauks eiti į pirmas fronto linijas, tačiau dabar mūsų balso nėra klausoma. Ar galima šitaip elgtis su tauta? " – piktinosi D.Varkalis, keliantis tautą į naują kovą.

Lietuvos piliečių sąjunga drauge su profesinėmis sąjungomis ėmėsi vienyti pilietines iniciatyvas, bei renka parašus prieš dviejų uosto įmonių privatizavimą.

D.Varkalis tikino siekiąs vienyti ne tik klaipėdiečius, bet ir visos šalies žmones už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, išsaugojimą. Piliečių sąjunga parengė Lietuvos ekonominės ateities viziją ir tikina, kad, surinkus gyventojų parašus, kreipsis į šalies valdžią su reikalavimu atsižvelgti į šalies piliečių lūkesčius.

"Jei nebūsime išgirsti, beliks visuotinis streikas. Eisime į gatves. Prisiminkime Sąjūdžio laikus, tuomet žmonės labai norėjo gyventi kitaip. Tada jų niekas negalėjo sulaikyti. Mes reikalausime, kad mūsų nuomonės paisytų", – žadėjo D.Varkalis.

Prie Lietuvos piliečių sąjungos paruoštos peticijos jau prisijungė Profesinių sąjungų konfederacija, Jūrininkų sąjunga, Kapitonų klubas, Lietuvos aukštoji Jūreivystės mokykla, akademinė visuomenė, savivaldybės.

Peticijos reikalavimai

Lietuvos piliečių sąjunga parašus renka po šiais reikalavimais: darbo vietų kūrimas turi būti ir valstybės reikalas, strateginiai objektai turi priklausyti valstybei.

"Valstybė turi sudaryti sąlygas verslui kurti naujas darbo vietas. Jei kalbėsime apie privatizaciją, matome, kad savų uosto kompanijų jau nebeturėsime. Smiltynės perkėlos ir "Klaipėdos naftos" privatizacija neturi būti net svarstoma", – piktinosi klaipėdietis.

D.Varkalio ruošiamoje šalies ekonomikos ateities vizijoje ir Šventosios uosto atstatymas.

"Mes siekiame, kad Lietuva būtų jūrinė valstybė, tačiau manome, kad jūrinis verslas turi būti valstybinis", – nuomonę dėstė D.Varkalis.