Taromatai – nepritaikyti

Klaipėdos neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininko Kazio Bagdono teigimu, judėjimo negalią turintys klaipėdiečiai į taromatus negali grąžinti gėrimų pakuočių, už kurias sumokėjo rinkliavą, mat prie statinių, kur sumontuoti taromatai, nėra neįgaliesiems būtinų pandusų.

Be to, net ir užsikabarojus į ankštą patalpą, taros grąžinti gali nepavykti, nes taromatų anga yra per aukštai. Neįgalusis jos tiesiog nepasiekia.

Esama ir tokių vietų, kur prie taromato judėjimo negalią turintysis negali privažiuoti, nes trukdo per siauros durys.

Apie neįgaliesiems nedraugiškus taromatus Klaipėdos neįgaliųjų reikalų tarybos nariams pranešė patys klaipėdiečiai.

Atsakymo nesulaukė

K.Bagdono teigimu, dėl šių nepatogumų ir galimybių spręsti susidariusią situaciją jau kreiptasi į Aplinkos ministeriją, tačiau ši kol kas jokių atsakymų nepateikė.

„Spręsime, jeigu jie mums nieko neatsakys, galbūt kreipsimės į lygių teisių kontrolierius. Terminas jau praėjo. Jie turėjo mums pateikti atsakymą, tačiau jo dar negavome. Keista kažkaip“, – pastebėjo tarybos pirmininkas.

Anot K.Bagdono, tikėtina, kad taromatų įrengimo tvarka nenumato, ar šie statiniai privalo būti pritaikyti neįgaliesiems.

„Jeigu tokie įstatymai yra parengti, vadinasi, judėjimo negalią turintis žmogus šiandien rūšiuoti negali“, – apibendrino pašnekovas.

Skundų negavo

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, stebinčio, kaip uostamiestyje veikia užstato sistema, direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas patikino, jog kol kas skundų dėl minėtos problemos nesulaukta.

„Į mus niekas nesikreipė. Jeigu kreiptųsi, bandytume aiškintis su ministerija“, – teigė direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad apie tokius trūkumus reikėtų informuoti taromatų administratorius, kurie ir rūpinasi šiais įrenginiais, kainų skelbimu bei pakuočių žymėjimu.

„Mes vykdome kontrolę. Tikriname vieną ar kitą ūkio subjektą ir žiūrime, kaip jie laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, – paaiškino A. Šepštas.

Pašnekovas negalėjo tiksliai įvardyti, tačiau atkreipė dėmesį, kad tuose teisės aktuose veikiausiai nėra numatyta taromatų pritaikymo neįgaliesiems prievolė.

Piktino ir anksčiau

„Klaipėda“ jau rašė, kad kai kurie uostamiesčio gyventojai jau anksčiau skundėsi dėl šių įrenginių trūkumų. Tada klaipėdiečius siutino neretai blogai veikiantys ar visai neveikiantys taromatai.

Direktoriaus pavaduotojo teigimu, nuo pat naujos sistemos veikimo pradžios uostamiestyje iš tiesų užfiksuota pažeidimų.

Būta atvejų, kai prekybininkai neteisingai skelbė arba visai neskelbė informacijos apie renkamą užstatą už pakuotes, jų grąžinimą.

Tačiau pastebima, kad gyventojai esą jau prisijaukino vasarį veikti pradėjusią sistemą. Teigiama, kad ir skundų sumažėjo.

Problemą spręs

Naują sistemą administruojančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas pripažino, kad skundai dėl ne visiems patogių taromatų jau pasiekė ir jų prižiūrėtojus.

„Lietuvos žmonių su negalia sąjunga šį klausimą kėlė prieš kelias savaites“, – pastebėjo G.Varnas.

Anot direktoriaus, tikėtina, kad šiuo metu į statinius, kuriuose sumontuoti taromatai, gali būti nepatogu patekti ne tik neįgaliesiems, bet ir vaikams bei senoliams.

Pašnekovo teigimu, jau įvyko susitikimai su minėta sąjunga, sistemos administratoriais bei prekybos tinklų atstovais, jų metu ir svarstyti sistemos tobulinimo klausimai.

Anot G.Varno, šiuo metu nutarta, kaip spręsti nepatogumus. Prie taromatų jau pateikiama informacija apie tai, ką daryti tuo atveju, jeigu žmogui patekti į taromato vagonėlį – sunku.

„Sutarta, kad tais atvejais, kai gyventojui dėl bet kokių priežasčių sudėtinga pasinaudoti taromatu, jis gali kreiptis į parduotuvės darbuotojus. Jie jam padės. Prekybos tinklai turi tokius darbuotojus ir juos apmokys“, – paaiškino įstaigos vadovas.

Tiesa, pastebima, kad tokių situacijų, kai žmonėms prireiks pagalbos, – nebus daug.

Susitikimo su neįgaliųjų atstovais metu sistemos administratoriams išsakytos ir kitos pastabos. Problemas taip pat bus siekiama spręsti.