Klaipėdos universitetinės ligoninės Afektinių sutrikimų skyrius – vienas iš nedaugelio, kuris neištuštėjo ir per šventes.

Saugomas privatumas

Pasak skyriaus vedėjos Jolitos Striškaitės, pacientų gausa net šventinėmis dienomis paneigia susiformavusį stereotipą, jog depresija ar kitomis afektinėmis ligomis serga tinginiai ar neturintys kuo užsiimti žmonės.

Vedėja pastebi, kad visuomenė nėra tolerantiška šioms ligoms. Tad jų užkluptiems žmonėms aplinkiniai pataria sportuoti ar gerti vaistažoles. Gydytojų psichiatrų manymu, dvasinės ligos ignoruojamos ne dėl žinių stokos, o nenoro pripažinti jų egzistavimą.

Afektinių sutrikimų skyriuje dažniausiai gydomi nuotaikų sutrikimai: depresija, šizofrenija ir kitos psichikos ligos, kurių gydymui nereikia griežtų slaugos apribojimų. Toks skyrius neprivalo būti uždaras.

Čia gydomų pacientų privatumas bei duomenys itin saugomi. Vedėja paaiškino, kad psichiatrai yra vieninteliai specialistai, besivadovaujantys psichikos sveikatos priežiūros įstatymu.

"Net jei pacientas sugalvoja padaryti savo ligos istorijos kopiją, mes turime teisę duoti tik tam tikras jos dalis. Nors kiti specialistai privalo padaryti visą ligos istorijos kopiją", – skyriaus darbo specifiką nusakė vedėja.

Prieš penkerius metus, kai skyrius tik pradėjo dirbti, namo išleidžiamus pacientus glumindavo, kodėl jie patys negali pasiimti išrašo iš ligoninės.

J.Striškaitė paaiškino, kad jeigu šie dokumentai pakliūtų pacientams, dėl specifinės psichiatrų kalbos, dokumentų pildymui keliamų reikalavimų galėtų netgi pakenkti ligonio savijautai bei psichikai.

Ilgesnė gydymosi trukmė

Afektinių sutrikimų skyrius nėra didelis – vos penkios palatos. Tačiau jose retai būna tuščių lovų. Kartais pacientams tenka palaukti ir nedidelėje eilėje, kol bus paguldyti į ligoninę.

Šiame skyriuje pacientai vidutiniškai gydomi apie tris savaites. Jeigu reikia, žmogus specialistų prižiūrimas mėnesį ir ilgiau.

Kaip paaiškino J.Striškaitė, ilgesnę nei įprasta gulėjimo trukmę nulemia ir vaistų specifika – antidepresantai pradeda veikti neiškart. Pacientas jų poveikį pradeda jausti tik po kelių savaičių.

Afektiniams sutrikimams įtakos turi sezoniškumas. Tad pavasarį ir rudenį skyriuje padaugėja pacientų. Tačiau praėjusią žiemą čia pacientų buvo daugiau nei įprasta – užsitęsę rudeniški orai atsiliepė žmonių savijautai.

Vilioja daugiaprofilinė ligoninė

Vedėja pastebi, kad nemažai pacientų į ligoninę nori pakliūti nedelsiant, nors skyriaus galimybės yra ribotos.

Kadangi skyriuje gydomos lėtinės ligos, šioks toks luktelėjimas sveikatai neatsiliepia. Tačiau kai kuriems tai – nė motais. Pacientas įspėja, kad gulės ant grindų ir niekur neis, kol nebus paguldytas į ligoninę.

Nors uostamiestyje yra kelios gydymo įstaigos, kur suteikiama pagalba tokiems pacientams, tačiau jie vis tiek veržiasi į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

J.Striškaitės manymu, pacientus vilioja galimybė gydytis daugiaprofilinėje ligoninėje.

"Daugelis atvirai pasako, kad čia išduotame nedarbingumo pažymėjime ar kokiame kitame dokumente nebus "psichiatrijos" užrašo. Žmones vis dar gąsdina šis žodis", – sakė gydytoja.

Liga veikia emocijas

Kadangi skyrius yra daugiaprofilinės ligoninės dalis, gydytojai psichiatrai konsultuoja ir kitų skyrių pacientus. Pastebėję, kad pacientui pažeista emocinė sfera, kolegos kviečia juos į pagalbą. Tokie pacientai gydomi kompleksiškai.

Pasitaiko, kad išgydžius somatinę (kūno) ligą, toks ligonis perkeliamas į Afektinių sutrikimų skyrių. Tuo labiau kad ir čia gydomi ligoniai, sergantys gretutinėmis ligomis. Tad prireikus konsultuojamasi ir su kitais specialistais.

Pasak J.Striškaitės, bet kokia liga veikia žmogaus emocijas, o kai kurios jų pažeidžia galvos smegenų tam tikras dalis, atsakingas už emocijas. Tarp pastarųjų patenka insultas, dauguma neurologinių ligų, išsėtinė sklerozė ir pan.

Vedėja pastebi, kad dažniausiai su pacientų nuotaikų sutrikimais ir psichikos pažeidimais susiduria onkologai. Mat daugelis žmonių, vien išgirdę diagnozę "vėžys", patiria psichologinę traumą.

Gydymas vaistais, chemoterapija taip pat duoda šalutinį poveikį. Tad kai kurie onkologiniai ligoniai suserga depresija ar psichoze.

Psichiatrams glaudžiai tenka bendrauti ir su gastroenterologų pacientais, kurie biologiniais vaistais gydomi nuo hepatitų. Šių vaistų šalutinis poveikis pasireiškia depresija.

"Esame geriausi kardiologai", – kartais taip juokauja psichiatrai, kai kolegos kviečia padėti pacientui dėl aukšto kraujospūdžio, kurio neįveikia vaistai.

Psichiatrai glaudžiai bendradarbiauja ir su neurologais.

Išduoda kūno požymiai

Dūrimas širdies plote, negaluojanti širdis, nugaros skausmai, tirpstančios galūnės, streikuojantis skrandis ar svaigstanti galva – kartais tokių požymių kamuojami žmonės veltui varsto gydytojų duris, nerasdami tikrųjų negalavimų priežasties.

Tad kitų sričių specialistai tokius pacientus siunčia į psichiatro konsultaciją.

Pastarieji pasakytų, kad po šiais kūno požymiais neretai slepiasi depresija ar nerimas. Specialistai pastebi, kad tokių atvejų daugėja.

J.Striškaitė prisiminė dėstytojos žodžius, kad žmogaus emocijos primena ant viryklės padėtą puodą su dangčiu. Laiku nenuėmus dangčio ir susikaupus garams, jis gali sprogti.

"Kai protas nelinkęs pripažinti dvasinių negalavimų, tada jie pasireiškia per kūno požymius. Būtent tokiu būdu organizmas šaukiasi pagalbos", – paaiškino gydytoja.

Taip dažniausiai nutinka žmonėms, nepripažįstantiems savo emocinės būklės arba manantiems, jog tai tėra silpnumo apraiška.

"Taip tikrai nėra, – patikino gydytoja. – Dabar vis garsiau kalbama apie tai, jog depresija – genetiškai paveldima. Ji yra tokia pat liga kaip plaučių uždegimas, gripas ar cukrinis diabetas."

Diagnostikai tyrimų nereikia

Daugeliui gydymasis ligoninėje asocijuojasi su tyrimais. Tad kartais Afektinių sutrikimų skyriaus pacientai piktinasi, kodėl jiems nedaromi kraujo ar šlapimo tyrimai.

"Pagrindinis psichiatrų instrumentas yra čia", – rodydama į galvą juokėsi vedėja.

J.Striškaitė paaiškino, kad šios srities specialistai diagnostikai pasitelkia kitokias priemones: paciento kalbą, mimiką, judesius. Jei kyla abejonių, kviečiamas klinikinis psichologas, kuris pagal specialius testus padeda patikslinti diagnozę.

Afektinių sutrikimų skyriaus medikai kartais sulaukia klausimų, ar jiems nėra per sunku dirbti skyriuje, kur tiek daug sergančiųjų depresija.

Gydytoja pripažįsta, kad reikia kantrybės, mokėjimo rasti bendrą kalbą su įvairiais pacientais. Tačiau pastebi, kad kartais veiksmingas būna ir griežtesnis žodis.

Stebi sveikatos būklę

Afektinių sutrikimų skyriaus gydytojai Vincas Šlioža, T.Sobolevskaja ir J.Striškaitė džiaugiasi, kad dirbdami ir ligoninės Ambulatoriniame-konsultaciniame centre gali stebėti pacientų būklę. Paūmėjus ligai toks žmogus neprasprūsta pro specialistų akis.

Sulaukęs eilės, po kelių savaičių ar greičiau, pacientas paguldomas į ligoninę. Per tą laiką ir pats žmogus moraliai pasiruošia gydymuisi stacionare, jo savijauta nespėja stipriai pablogėti.

Pasitaiko situacijų, kai kamuojamas ligos pacientas neskuba kreiptis į gydytojus. Čia jis atsiduria tik pasiekęs vos ne kritinę ribą, kai padėti būna kur kas sunkiau.

Skubos atveju situaciją apsunkina ir tai, jog skyriuje tuo metu gali nebūti laisvų vietų.

Prisiriša prie specialistų

Pacientai taip pat įžvelgia privalumų dėl gydymosi ambulatoriškai, nes tas pats gydytojas jį prižiūri ir skyriuje. Specialistas puikiai žino visas problemas, ligos istoriją, tad pacientui nereikia adaptuotis prie kito mediko.

Pasak J.Striškaitės, psichiatras – toks gydytojas, prie kurio prisirišama kaip prie šeimos nario. Tad per daugelį metų daug sužinoma ne tik apie patį pacientą, bet ir jo artimuosius.

Kai kuriems pacientams sudėtinga pakeisti gydytoją, tad skyriuje gydomų pacientų geografija yra labai plati. Jų sulaukiama ne tik iš Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos: Plungės, Mažeikių, Skuodo, Kretingos, Palangos, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus.

Skaičiai

Afektinių sutrikimų skyriuje per metus gydoma per 250 pacientų.

Ambulatoriniame-konsultaciniame padalinyje konsultuojama apie 7500 pacientų.

Per dieną Ambulatoriniame-konsultaciniame padalinyje aptarnaujama apie 15–20 pacientų.

Skyriuje gydomi pacientai nuo 18 iki 80 metų.

Skyriuje dirba 3 gydytojai ir 6 slaugytojos.