Neleistiną praturtėjimą įrodyti trukdo fiktyvūs skolos rašteliai

Vykdydami Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kurios numato atsakomybę už neleistiną praturtėjimą, ir bandydami surinkti įrodymus dėl neskaidrių pajamų pareigūnai klumpa ties fiktyviais skolos rašteliais.

Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado, nors pakeitus įstatymą įrodinėjimo prievolė nuo pareigūnų perkelta įtariamiesiems - jie turi pateikti įrodymus, kad turtas įgytas teisėsai, realiai neteisėtą praturtėjimo faktą vis tiek lieka įrodyti pareigūnams, paneigiant fiktyvius skolos raštelius.

„Pagrindinės problemos yra tų lėšų, kurias įtariame gautas nusikalstamu būdu, fiktyvus pagrindimas. Kai buvo priimama teisės norma, galbūt tikėtasi, kad ji privers asmenį pagrįsti turimą turtą. Šiuo atveju susiduriame su situacija, kai ne asmuo turi pagrįsti savo lėšas, o ikiteisminio tyrimo įstaiga turi paneigti fiktyvius paaiškinimus“, - pirmadienį per Seime surengtą diskusiją dėl išplėstinio turto konfiskavimo sakė V.Giržadas.

Jo duomenimis, įsigaliojus naujiems BK straipsniams dėl neteisėto praturtėjimo FNTT pradėjo 34 ikiteisminius tyrimus, keturi iš jų baigti. Šiuo metu dėl galimai neteisėto praturtėjimo asmenims apribotos teisės disponuoti 10,1 mln. litų.

V.Giržadas pabrėžė, kad minėti skaičiai nenusako bendro tyrimų masto, nes tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo vykdo ne tik FNTT, bet ir kitos institucijos.

Generalinio prokuroro pavaduojas Andrius Nevera sakė, jog kol kas anksti svarstyti, ar įstatymuose numačius galimybę bausti už neteisėtą praturtėjimą šis instrumentas pasiteisino - nauja teisės norma galioja tik dešimt mėnesių. Pasak prokuratūros atstovo, konkretesnius rezultatus, kaip veikia šis mechanizmas, apibendrinti būtų galima bent kitų metų pradžioje.

Jo duomenimis, kol kas teismą baudžiamuoju įsakymu yra pasiekusi viena byla dėl neteisėto praturtėjimo, o ikiteisminių tyrimų iš viso atliekama per 30.

Diskusijoje kalbėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas atkreipė dėmesį, kad pagrįsdami galimai neskaidrias pajamas asmenys pateikia paskolų sutartis, pagal kurias galimai fiktyvias paskolas suteikia asmenys, disponuojantys pakankamomis legaliomis pajamomis, pavyzdžiui, pardavusieji turtą.

VMI atstovas sakė, jog tokiems atvejams kelią užkirsti būtų galima numatant prievolę deklaruoti skolinimą, jei suma viršija 50 tūkst. litų.

„Daugeliu atveju skolos raštelių sudarymas neribojamas, notarinė forma nėra būtina skolinant tarp fizinių asmenų, ir iš esmės mes turime tą problemą. Vienas iš teisės aktų projektų, kuris derinamas tarp institucijų, kad per 50 tūkst. suteikiamas paskolas reikėtų nurodyti“, - sakė A.Klerauskas.

Diskusiją surengęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas pranešė, jog bus ieškoma būdų, kaip sumažinti landas fiktyviam pajamų pagrindimui.

„Nesinorėtų, kad įstatymas su geromis  nuostatomis būtų sužlugdytas. Teikiant fiktyvias paskolas, sudarant fiktyvius sandorius dėl nekilnojimo turto su ofšorinėmis kompanijomis juda nemaži pinigų rautai. 2003 metų vienkartinis deklaravimas, kai keletas milijardų buvo deklaruota grynais pinigais, nors tiek apyvartoje net nebuvo grynų pinigų, rodo, kad problema egzistuoja“, - po diskusijos žurnalistams sakė A.Anušauskas.

Praėjusių metų gruodį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis įtvirtino išplėstinį turto konfiskavimą, numatant galimybę konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą, bei baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą.

Turtas gali būti konfiskuojamas, jei buvo įgytas per penkerius metus iki uždraustos veiklos padarymo ar vėliau, jo vertė neatitinka teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio (32,5 tūkst. litų) sumą. Taip pat, jei tokios vertės nepagrįstai įgytas turtas perleistas kitiems asmenims.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės (didesnės negu 500 MGL), kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.