Iki kitų metų vasaros planuojama modernizuoti smėliagaudžių tiltą, kartu uždengiant atvirus jų rezervuarus ir taip papildomai sumažinant kvapų sklidimo į aplinką galimybes. Tai – inovatyvi, iki šiol Lietuvos vandentvarkos įmonėse nenaudota technologija, grįsta Skandinavijos patirtimi.
AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai derina galimus technologinius sprendinius. Planuojama, kad visi modernizavimo darbai bus atlikti iki kitų metų birželio pabaigos.
Remiantis atliekamais tyrimais, pastebima, kad didžiausia kvapų koncentracija kyla iš nuotekų valyklos grotų ir smėlio sėsdinimo pastate esančių atvirų smėliagaudžių, kur atiteka nuotekos iš viso Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų bei šiose teritorijose veikiančių įmonių. Kas valandą į šią valyklą atkeliauja apie 2 tūkst. kub. metrų nuotekų, o jų skleidžiamų kvapų neutralizavimas reikalauja inovatyvių sprendimų.
Šiuo metu nuotekų valyklos parengtinio valymo pastatas yra iš dalies atviras, o nevalytos nuotekos teka per smėliagaudes, kuriose smėlis, šiukšlės, atliekos ir kitos priemaišos yra pašalinamos iš nuotekų.
„Pagrindinis mūsų užsibrėžtas tikslas yra kuo greičiau ir efektyviau sumažinti kvapų sklidimo riziką iš Dumpių nuotekų valyklos. Dirbame daug ir intensyviai, pasitelkdami inovacijas ir kolegų iš užsienio patirtį. Sprendžiant kvapų problemą, jau iki šiol buvo atlikta nemažai darbų. Pavyzdžiui, smėliagaudėse sumontuota technologinė inžinerinė aktyviosios oksidacijos kvapų mažinimo sistema, taip pat naudojamos kvapų mažinimui skirtos mobilios ir stacionari patrankos. Visi matome ir džiaugiamės, kad investicijos jau duoda grąžą, ir esame įsitikinę, kad visų šių pokyčių dėka pasieksime geriausių rezultatų“, – teigė AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Praėjusiais metais bendrovė „Klaipėdos vanduo“ taip pat įgyvendino inovatyvią kvapų mažinimo technologiją, kuri paremta aktyvios oksidacijos technologija.
Smėliagaudėje tiesiai į nuotekas įterpiamas ozonas, kuris jas oksiduoja, tokiu būdu kvapas sumažinamas jau pirmajame nuotekų valymo etape.
Nuotekos yra iš dalies dezinfekuojamos, prisotinamos deguonies – taip užkertamas kelias naujoms nemalonius kvapus sukeliančioms medžiagoms susidaryti, be to, veiksmingai palengvina tolesnį nuotekų apdorojimą. Taip pat buvo modernizuota ir ventiliavimo sistema. Jau keletą mėnesių Dumpių nuotekų valykloje įrengtos ir nepertraukiamai veikia 3 išmaniosios elektroninės nosys, kurios leidžia stebėti galimus kvapų (t. y. atskirų dujinių komponentų koncentracijų) pokyčius realiu laiku bei rodo vėjo kryptį, greitį, temperatūrą, drėgmę.
„Kvapų problema Klaipėdos mieste – tiksinti bomba, į kurią numoti rankų nebegalima. Bet koks kvapas daro įtaką gyventojų psichoemocinei savijautai. Klaipėdoje savivaldybės iniciatyva jau yra pastatyta bandomoji kvapų matavimo stotelė šalia bendrovės „Grigeo Klaipėda“, kuri visą parą matuoja rodiklius ir galimą nemalonų kvapą. Labai svarbu išsiaiškinti tikruosius teršėjus, todėl tokių stotelių mieste planuojame įrengti 6. Turint rezultatus teks sėsti prie bendro stalo ir imtis neatidėliotinų veiksmų mažinant taršą ne tik iš bendrovės „Klaipėdos vanduo“. Kiekviena įmonė, vykdanti komercinę ar ūkinę veiklą Klaipėdoje ar šalia jos, privalo prisiimti atsakomybę ir užtikrinti palankias gyvenimo sąlygas“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Įmonė atsakingai naudoja lėšas bei sąnaudas. Tam, kad įsitikintų investicijų efektyvumu ir poreikiu ateityje, dar šiais metais planuojama pakartotinai atlikti kvapų koncentracijos matavimus ir atnaujinti sklaidos žemėlapį. Įprastai tokio pobūdžio tyrimai vykdomi kas dvejus metus, tačiau nuoseklesnis situacijos stebėjimas leis dar objektyviau vertinti galimą Klaipėdos m. nuotekų valyklos vykdomos veiklos poveikį aplinkos oro taršai kvapais.
Neretai priežastys nemaloniems kvapams atsirasti kyla ir dėl užsikimšusių nuotekų tinklų. Vien šiemet jau užregistruota beveik 400 tokių atvejų. Dažniausia to priežastis – riebalai, kurie tinklus užkemša netoli prekybos centrų, kepyklėlių, maitinimo įstaigų.
Naujausi komentarai