Nors sergančiųjų tebėra tiek pat, gydymo įstaigose sparčiai mažėja pacientų. Tokio paradokso priežastis paprasta - ne kiekvienas beišgali susimokėti už paslaugas.
Gali tekti mokėti už receptą
Dabar dažnam pacientui gydymo įstaigoje tenka primokėti už suteikiamas paslaugas. Jei pas gydytoją lankomasi dėl rimtos ligos ir dažniau - paploninti piniginę tenka stipriau.
Nusiteikti mokėti reikėtų ir tada, kai prireikia elementarių tyrimų. Kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose prašoma sumokėti net už kraujo ir šlapimo tyrimus, o šeimos gydytojai įspėja ir apie gresiančius įkainius už receptą.
Gydymo įstaigos taip stengiasi išgyventi ne lengviausius laikus. Tačiau prognozės dėl ateities neką šviesesnės.
Prognozuojama, kad po kelerių metų pasipils ligos - pasijaus dabartinės sveikatos politikos vaisiai. Užuot primokėję už suteiktas paslaugas, pacientai dabar geriau nutaria nebevarstyti gydymo įstaigos durų.
Įžvelgia siaubingą ateitį
Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas teigė per savo 34 darbo metus susidūręs su daugeliu sunkumų, tačiau tokio nuosmukio kaip dabar sveikatos apsaugos politikoje neprisimena.
"Sveikatos apsaugos ministras kalba viena, o daro kita", - pridūrė jis.
Balandžio pradžioje atvykęs į uostamiestį naujai iškeptas ministras Algis Čaplikas gydymo įstaigų vadovus įspėjo, kad privalomas sveikatos fondas bus mažinamas 300 mln. litų.
V.Grigalauskas parodė specializuotą medikams skirtą leidinį, kuriame ministras dar balandžio pabaigoje žadėjo dėti visas pastangas, kad kitas lėšų mažinimas aplenktų sveikatos apsaugą.
"Nors ministras jau žinojo, kad bus ir kitas skiriamų lėšų mažinimo etapas. Dabar norima mažinti dar 200 milijonų litų, o tai jau antras mažinimas", - tvirtino vyriausiasis gydytojas.
Gydymo įstaigas pasiekė naujas ministerijos raštas, kuriuo informuojama apie įkainių už suteiktas paslaugas sumažinimą 11 proc. Pasak vyriausiojo gydytojo, savaime sumažės mokos fondas, o iš kažkur reikia tai kompensuoti.
"Įkainių sumažinimas neigiamai atsilieps - visiems užprogramuotos siaubingos problemos", - tikino jis.
Tiesa, nuo kada įsigalios naujoji tvarka atsiųstame rašte nėra nurodyta. Kiek V.Grigalauskui teko girdėti iš savo asmeninių šaltinių, tvarka turėjo įsigalioti nuo gegužės 1d.
"Pas mus viskas daroma atgaline data. Sutartis su ligonių kasomis turėjome pasirašyti vasario 1dieną. Pasirašėme mėnesiu vėliau. Porą mėnesių nežinojome, kaip gyventi. Liepė naudotis praėjusių metų biudžetu. Paskui sužinojome, kad jį viršijome, nes buvo sumažintas limitas. Tik nuo balandžio pradžios sužinojome, kad dar praėjusį mėnesį sumažintas balas už slaugą. O paslaugos jau suteiktos", - varančius į kampą nesusipratimus vardijo vadovas.
Įves kvotas tyrimams
Medicinos centrų "Salgymeda" ir "Salvinija" direktorius Romualdas Bytautas stengiasi neprarasti optimizmo. Tačiau pripažino: "Nuotaiką gadina politikų kalbos. Dar niekas neįvyko, o jau prikalbėta ir priplanuota labai daug".
Raštas apie įkainių mažinimą gydymo įstaigos dar nepasiekė, tačiau jis sutiko, kad bet kurią dieną tai gali tapti nemalonia naujiena.
"Dirbame ekonomiškai, bet nemokamų pacientų galėtų būti ir daugiau. Tačiau Teritorinės ligonių kasos skiriamos kvotos yra ribotos. Kai jas viršijame, siūlome susimokėti, taip pat už tai, ko nesumoka kasos", - aiškino R.Bytautas.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas pripažino, kad kol nesumažino įkainių už paslaugas, klausimo apie priemokas nekėlė. Tad gydytojai galėjo neskaičiuoti, kiek ir kokių paslaugų skiria.
V.Grigalauskas pripažįsta, kad dėl varančios į kampą sveikatos apsaugos politikos dabar pradėjo gerokai atidžiau skaičiuoti.
Pastebėta, kad 80 proc. tyrimų daryta be reikalo. Tad nuo birželio pradžios gydytojams ketinama įvesti minimalias kvotas tyrimams. Nors jau dabar numatytą sumą viršija ne vienas gydytojas.
"Ne paslaptis, kad daug vienišų žmonių, pensininkų gydymo įstaigas yra pavertę savo antraisiais namais. Gydytojai jiems tampa vos ne giminaičiai. Jie vis kuo nors skundžiasi, tačiau priežasties nerandama", - kvotų būtinybę įrodinėjo vadovas.
Bet medikai nuolat akcentuoja, kad geriau pasitikrinti vos bėdai prispyrus, nei kreiptis pavėluotai.
"Jūsų filosofinį klausimą suprantu ir palaikau. Bet juk ne aš iš sveikatos apsaugos pinigus atėmiau. Žmonės gaus tai, kas priklauso", - tikino V.Grigalauskas.
Sveikatos priežiūros centro vadovas teigė, kad suksis iš padėties ne tik kai kurių pacientų sąskaita. Svarstomas ir priedų prie atlyginimų mažinimas daugiau uždirbantiems gydytojams.
Žmonės nebeturi pinigų
Pasak R.Bytauto, privatiems gydymo įstaigų klientams paslaugų įkainių stengiamasi nedidinti. Bet kas laukia ateityje - sunku prognozuoti.
Mokančių už paslaugas pacientų ir taip sumažėjo iki 20 proc., apyvarta krinta ir medicinos centrams priklausančiose vaistinėse. R.Bytautas sutiko, kad viena galimų priežasčių - žmonės nebeturi pinigų.
"Jei žmogus padejuoja, kad per brangu, taikome nuolaidą. Kartais paslaugą suteikiame net už Teritorinės ligonių kasos mokamą įkainį. Nuolaidą darome ne gydytojų sąskaita. Bet jei neužteks pinigų įstaigai išlaikyti, teks mažinti algas", - neneigė direktorius.
Naujausi komentarai