Savivaldybės administracija siūlo keisti vietinės rinkliavos tvarką už automobilių statymą mieste. Ji esą taptų lankstesnė, patogesnė bei socialiai teisingesnė.

Išduos leidimus

Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas tikino, kad veikianti automobilių apmokestinimo sistema pasiteisino ne iki galo. Sumažinti transporto srautą centrinėje miesto dalyje, įvedus automobilių statymo sistemą, pavyko tik iš dalies.

"Dauguma automobilių iš mokamų vietų sulindo į senamiesčio daugiabučių kiemus, tarpuvartes, Danės krantines. Analizuojant baudų sistemą, matome, kad per pustrečio mėnesio surašyta 4 tūkst. administracinių teisės pažeidimų protokolų. Tai reiškia, kad žmogus rizikuoja palikti automobilį nesusimokėjęs lito už valandą, bet paskui moka 100 litų baudą. Pusė jų – ne klaipėdiečiai", – tvirtino A.Šulcas.

Savivaldybės atstovai teigia, kad dalis gudraujančių vairuotojų, siekdami išvengti rinkliavos mokėjimo, savo automobilius stato, kur pakliūva. Naudojimasis pilkosiomis, tai yra lig šiol neapmokestintomis, zonomis, esą diskriminuoja sąžiningus rinkliavos mokėtojus, o miesto centras užkemšamas automobiliais. Todėl iki vasaros sezono pradžios ketinama įgyvendinti teisingumą.

Senamiesčio gyventojai turės galimybę įsigyti leidimus, kiemuose negalės būti nemokamai laikomi ne to namo gyventojų automobiliai. Gyventojai, turintys antrą automobilį, galės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti leidimą jam statyti. Jų kaina metams bus 70 proc. mažesnė nei komercinių leidimų. Senamiestyje automobilių stovėjimą sumanyta apmokestinti ir savaitgaliais.

Išplės mokėjimo zonas

Miesto valdžia žada, kad tvarkingiems ir racionaliems rinkliavos mokėtojams automobilių statymas esą atpigs. Perkant visų metų abonementą, vairuotojas sutaupys dviejų mėnesių mokėjimo sumą (nuo 200 iki 400 litų). O įsigijus dar ir terminuotą viešojo transporto bilietą, mėnesio abonementas būtų dar 5 proc. pigesnis. Taip vairuotojai būtų skatinami naudotis ekologiškesniu transportu. Planuojama, kad metinis mašinų statymo abonementas galios ne iki kalendorinių metų pabaigos, o metus nuo jo įsigijimo datos.

Žaliojoje zonoje planuojama nustatyti didesnę rinkliavos sumą – 1 litą už 1 valandą. Šiuo metu yra 1 litas už 1,5 valandos.

Atsižvelgiant į tai, kad vietinę rinkliavą už automobilių statymą vengiantys mokėti vairuotojai savo automobilius laiko už 10–20 metrų esančiose nemokamose aikštelėse (pvz., prie "Klasco" ar "Begos") bei siekiant sureguliuoti krovininių automobilių srautą, siūloma išplėsti geltonąją zoną. Ji turėtų išplisti gatvėse ir aikštėse, esančiose į vakarus nuo Naujojo Sodo g. (Gegužės, Titnago, Naujosios Uosto g.), Baltikalnio g. ir Tilžės g. ruože iki Kooperacijos g.

Žaliąją zoną rengiamasi išplėsti gatvėse ir aikštėse, esančiose į vakarus nuo Pamario g., taip pat Skautų g. ir gatvėse, vedančiose į stovyklą "Žuvėdra". Taip pat siūloma apmokestinti Šiaurės rago teritoriją, priskiriant ją raudonajai zonai, ir taikyti teritorijai sezoniškumo principą.

Naujovių siūloma ir dėl vėluojančių susimokėti už automobilio statymą: tokiam žmogui būtų suteikta galimybė susimokėti rinkliavą kaip už visą stovėjimo dieną, o protokolas nebūtų rašomas.

Tikslai – ekologiški

Planuojama, kad visoje laisvoje valstybinėje žemėje automobilių statymas bus mokamas. Miesto centras esą nėra automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau pagrindinis apmokestinimo tikslas – mažinti taršą centrinėje miesto dalyje.

"Kur bepaliktum mašiną – tarpuvartėje, ant šaligatvio, ant stogo – vis tiek reikės mokėti. Žinoma, tai radikalus projektas ir žmonės, mąstydami apie teisingumą, turi savo nuomonę", – A.Šulcas net neabejoja, kad nepatenkintų šiomis permainomis bus nemažai.

Per metus už automobilių stovėjimą planuojama surinkti 2 mln. litų, tai yra 14 proc. daugiau nei iki šiol. Pernai surinkta 1,75 mln. litų, didžioji jų dalis skirta viešojo transporto sistemai.