Pereiti į pagrindinį turinį

Nepaprasta ekspedicija: į Lenkiją – ieškoti kapo

2024-08-01 08:30

Šių metų birželį sukako 80 metų, kai mirė karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Antanas Kaškelis, kurio palaidojimo vieta nežinoma. Atrasti šio jūrininko amžinojo poilsio vietą užsimojo grupė entuziastų, išsiruošusių į ekspediciją Lenkijoje.

Komanda: Lenkijoje kapitono A. Kaškelio kapo ieškojo ekspedicijos dalyviai – T. Čeponis (iš kairės), E. Lukoševičius, Ž. Tomkus (organizavo, bet į Švidviną nevyko) ir A. Jasinskas. Komanda: Lenkijoje kapitono A. Kaškelio kapo ieškojo ekspedicijos dalyviai – T. Čeponis (iš kairės), E. Lukoševičius, Ž. Tomkus (organizavo, bet į Švidviną nevyko) ir A. Jasinskas.

Nėra ko laukti

Dar pirmosios sovietų okupacijos metu ilgametį „Prezidento Smetonos“ vadą A. Kaškelį ištiko daugelio Lietuvos karininkijos likimas.

1940 m. jis buvo sovietų suimtas ir kalintas, o 1943-iųjų kovą su šeima išvyko į Vokietiją.

A. Kaškelis mirė 1944 m. birželio 12 d. tuomet Vokietijos mieste Šivelbeine.

Po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos vakarinė siena pasistūmėjo toliau ir dabar ši vietovė žinoma kaip Lenkijos miestas Švidvinas.

„Ekspedicija buvo planuota rugpjūčio pradžioje, bet išvykome anksčiau. Mus paragino tuometis krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, esą nėra ko laukti, reikia eiti į priekį. Ir mes išvykome, nes buvome pasiruošę, turėjome kontaktus žmonių, kurie galėjo mums padėti, ieškant kapitono A. Kaškelio palaidojimo vietos“, – pasakojo vienas šios ekspedicijos iniciatorių, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius.

Laukia nelengvas darbas

E. Lukoševičiaus teigimu, pirmoji ekspedicija buvo naudinga, esą, jei nebūtų šio pirmo žingsnio, nieko ir nebūtų.

Net jei ir nerastume tikslios kapitono A. Kaškelio palaidojimo vietos, tą įamžinimo klausimą būtų galima išspręsti kitaip.

Atvykę į Švidviną, E. Lukoševičius bei du Krašto apsaugos ministerijos kariškiai Artūras Jasinskas ir Tomas Čeponis susitiko su žmonėmis, gerai žinančiais Švidvino istoriją – kraštotyrininku Zbigniewu Czajkowskiu, po karo persikėlusiu į šias teritorijas, ir istoriku, daug rašančiu apie šio miesto ir gyventojų istoriją, Adamu Katarskiu.

„Kai pranešėme, kad atvykstame, Z. Czajkowskis į vietos spaudą parašė išsamų straipsnį apie A. Kaškelį, kad jų mieste yra palaidotas Lietuvos karinio jūrų laivyno vadas. Istorikai nukreipė mus į archyvus, kur galėtume rasti duomenis apie palaidojimą. Tiesa, visi vokiški archyvai pervežti į Vokietiją, tačiau galbūt kažkas liko Lenkijoje. Tad reikės pradėti išsamiai ieškoti“, – kalbėjo E. Lukoševičius.

Kyla visokių klausimų

Ekspedicijos dalyviai aplankė Švidvino kapines, kurių istorija, anot E. Lukoševičiaus, analogiška kaip Klaipėdos senųjų kapinių dabartiniame Skulptūrų parke.

„Ten buvusios liuteronų kapinės buvo sunaikintos po karo, kur, anot Z. Czajkowskio, galėjo būti palaidotas A. Kaškelis. Yra išlikę tik keletas paminklų, o visa teritorija paversta parku. Prie to parko dar yra nedaug kapų, priskiriamų vietiniams gyventojams liuteronams, kurie ten pasiliko po karo. Ir greta yra katalikiškos kapinės. Vietos žinovai teigia, kad sunaikintose kapinėse galėjo būti palaidotas A. Kaškelis. Bet dėl to kyla visokių klausimų“, – kalbėjo E. Lukoševičius.

Ekspedicijos dalyviai abejoja, ar dabar sunaikintose liuteronų evangelikų kapinėse galėjo būti palaidotas A. Kaškelis, kuris buvo katalikas.

Teks nuodugniai tirti dokumentus, jei tik juos pavyks rasti.

„Net jei ir nerastume tikslios kapitono A. Kaškelio palaidojimo vietos, tą įamžinimo klausimą būtų galima išspręsti kitaip. Tai galėtų būti kenotafas, toks simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma, galėtų būti atminimo lenta ar dar kas nors. Žinoma, tam reikėtų gauti lenkų valdžios sutikimą“, – kalbėjo E. Lukoševičius.

Paieškos: senosiose Švidvino kapinėse, kaip ir buvo tikėtasi, jokių ženklų apie čia amžinojo poilsio galbūt atgulusį jūrų kapitoną A. Kaškelį aptikti nepavyko. E. Lukoševičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Karo muziejuje – diskusija

Ekspedicijos dalyviai Ščecine susitiko ir su Lietuvos garbės konsulu Wiesławu Wierzchośu, kuris lietuviams atstovauja Ščecino vaivadijoje.

„Jam išdėstėme mūsų atvykimo į Lenkiją tikslą, jis labai geranoriškai mus išklausė ir pažadėjo pagalbą. Jis palaiko labai gerus santykius su lenkų Katalikų bažnyčia. Būtent Lietuvos garbės konsulo dėka Ščecino katedroje yra įamžintas S. Dariaus ir S. Girėno atminimas. Ten yra labai graži lenta ir kabo lietuviška trispalvė“, – kalbėjo E. Lukoševičius.

Minint A. Kaškelio mirties 80-metį, rugpjūčio 1 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks diskusija, kurioje lietuvių ekspedicijos dalyviai papasakos, kaip sekėsi ieškoti tikslios kapitono A. Kaškelio amžinojo poilsio vietos, ką pavyko surasti ir aptikti.

1935–1940 m. gyvavęs Lietuvos karinis laivynas dažnam asocijuojasi su mokomuoju laivu „Prezidentas Smetona“ ir jo vadu – barzdotuoju kapitonu A. Kaškeliu, kuris jauniems jūreiviams atrodė kaip žmogus iš visai kitos epochos.

Jis gimė 1879 m., turėjo daug tarnybos laivyne patirties. 1905 m. dalyvavo Japonijos ir Rusijos karo veiksmuose Ramiajame vandenyne, o Pirmojo pasaulinio karo metais vėl buvo mobilizuotas ir Archangelsko uoste vadovavo minų traleriams.

Jūrų vilko patirtis pravertė ir kuriant Lietuvos karinį laivyną.

E. Lukoševičius, iškėlęs mintį, kad padėkoti žmonėms, kurie savo darbais prisidėjo prie Lietuvos suvereniteto pajūryje, niekada nebus per daug, siūlo Klaipėdoje įrengti ir simbolinį knechtą A. Kaškeliui (kuris čia kažkada tarnavo) bei jo kolegai, kitam jūrų kapitonui Povilui Juliui Labanauskui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų