Vėluojama kalti polius
Planuojama, kad nuo 2021 m. iš Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) plaukios du nauji 30 metrų ilgesni ir didesnės talpos DFDS jūrų keltai.
Šiuo metu vyksta CKT naudojamo pirso su 80A ir 81A ilginimo darbai. Krantinės turi būti pritaikytos didesniems keltams. Pirsas ilginamas įrengiant papildomą palą. Darbus atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Statmax“ iš Telšių.
Centrinio Klaipėdos terminalo generalinis direktorius Karolis Grigalauskas užsiminė, kad įrenginėjant palo polius triukšmo miestas nepajuto, tačiau neramina vėluojantys polių kalimo terminai, nesinorėtų situacijos, kai keltai turi atplaukti, o priimti jų nėra kaip.
„Iš anksto buvome suderinę darbo schemas ir sutarę, kad statybos procesas neturėtų įtakos kasdieniam keltų judėjimui. Pagal planą poliai turėjo būti sukalti vasarą. Tuo metu, kai prie pirso stovi plaukiojantis kranas su poliakale, keltų kapitonams yra sudėtingiau vykdyti švartavimo operacijas. Baiminamės, kad užsitęsus polių kalimo laikotarpiui ir prasidėjus rudeninėms audroms polių įrengimo darbai bus dar sudėtingesni“, – svarstė K.Grigalauskas.
Objektą tikisi baigti laiku
Palo statybos užsakovo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis vadovas ir Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė pripažino, kad dėl poliakalės gedimo šiek tiek atsiliekama nuo grafiko. Šiuo metu didesnė dalis polių jau sukalta. Tikimasi, kad objektas, kaip ir numatyta, bus baigtas laiku, iki kitų metų gegužės.
Rangovas uoste jau ėmėsi antro objekto. Dėl pirmojo – KLASCO naudojamų 7, 8, 9 krantinių švartavimo stulpelių įrengimo – jokių problemų neiškilo.
Pastaruoju metu uoste pradeda dirbti vis daugiau konkursus laimėjusių lietuviškų statybos įmonių. V.Paukštės teigimu, tai džiugina, nes pavyksta nustatyti palankesnes rangos darbų kainas.
Jo vertinimu, statybose būna, kad darbai viename bare vėluoja, kitame žengia net aplenkiant grafiką. Ne visada dėl objektyvių priežasčių juos pavyksta laiku užbaigti. Todėl sutartyse numatyti pratęsimo terminai.
„Nebūtinai vėluoja naujų, patirties uoste mažiau turinčių kompanijų darbai. Buvo atvejų, kai vėlavo ir patyrę rangovai. Svarbu, kad susidariusios problemos būtų sprendžiamos geranoriškai ir greitai“, – dėstė V.Paukštė.
Anot jo, į uostą dirbti neateina bet kokia statybos kompanija, nes konkurso sąlygose taikomi gana griežti ir apyvartos, ir kvalifikacijos kriterijai.
Naujos tendencijos rinkoje
Priimti naujus, didesnės talpos DFDS keltus, kurie galės paimti iki 40 proc. daugiau ratinės technikos, rengiasi ir pats CKT.
Anot K.Grigalausko, yra numatyta ištisa darbų programa, pradedant nuo papildomų įvažiavimo į terminalą vartų su skenavimo ir fotoįranga įrengimo iki naujų teritorijų puspriekabėms sukaupti įsavinimo bei krovinių srauto perkėlimo nuo kelių ant geležinkelio platformų projektų. Nepamirštas ir naujos, mažai teršiančios krovos technikos įsigijimas, ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimas – juk jau šiais metais terminale įrengtos papildomos erdvios ir patogios buitinės patalpos.
Jau dabar terminalas dirba visa apimtimi, todėl po kelerių metų papildomiems krovinių srautams priimti gali prireikti ir naujų plėtros sprendimų.
Šiandien CKT keltams priimti naudoja tris krantines. Dviejose iš jų yra mobilios modernios rampos. Galima saugiai švartuoti daugumą keltų, kurie plaukioja Baltijoje.
Pasaulinės laivybos tendencija yra tokia, kad naujai užsakomi jūrų keltai, kaip ir kiti laivai, didėja.
„Negalime neatsižvelgti į laivybos tendencijas jūrų keltų rinkoje. Europos keltų laivybos lyderiai jau yra užsakę naujų –
didesnių laivų – statybas, tarp jų ir į mūsų terminalą atvykstantys keltų operatoriai – tikino K.Grigalauskas.
Statybvietėje: prie CKT naudojamo pirso plaukiojantis kranas užsibuvo ilgiau, nei buvo planuota. Vidmanto Matučio nuotr.
Naujausi komentarai