Reikia kursų, bet jų nėra
Viena klaipėdiečių šeima, išgirdusi iš sūnaus norą įsigyti greitesnį paspirtuką, ėmė aiškintis, kokia šiuo atveju galioja tvarka šalyje.
„Sūnus sugalvojo, kad jis nori galingesnio paspirtuko, nes visi draugai tokius turi. Toks paspirtukas gali nuvažiuoti ilgesnį atstumą, o tai, kad jis gali kelti grėsmę, esą nesvarbu. Aš pasakiau – tik per mamos lavoną. O tėvas nusprendė išsiaiškinti, kokios tvarkos šalyje galioja norintiesiems vairuoti galingesnius paspirtukus“, – apie namuose kilusį ginčą pasakojo klaipėdietė Loreta.
Tėvai pripažino, kad nerimas kilo dėl viešumoje vis pasklindančios informacijos dėl paspirtukų sukeliamų avarinių situacijų ir patiriamų traumų.
„Mus labai nustebino tai, kad bet kur galima įsigyti tokių paspirtukų, kurie lengvai atblokuojami ir gali išvystyti daug didesnį greitį. Ir nesvarbu, kas tokį paspirtuką vairuotų – suaugęs žmogus ar nepilnametis. Realiai jokios kontrolės nėra. Perki ir važiuoji“, – pastebėjo nepilnamečio mama.
Šeimos galva ėmė aiškintis paspirtukų rinką. Paaiškėjo, kad yra tik keli paspirtukų modeliai, kuriuose paaugliai nesugeba įveikti greičio ribojimo blokavimo.
„Maksimaliai jie gali važiuoti tik 25 km/val. greičiu, tokį ir nupirkome sūnui. Tačiau toliau aiškinomės, ar galioja kitos kokios nors tvarkos nepilnamečiams. Taip, pasirodo, yra, bet niekas jų nesilaiko. Egzistuoja Švietimo ir sporto ministerijos patvirtinta tvarka, kurioje aiškiai parašyta, kad nepilnamečiai paspirtukais gali važinėti tik išklausę specialų kursą. Puolėme ieškoti, kurgi vedami tokie kursai. Visur apskambinome, niekur neradome. Visiškas absurdas“, – piktinosi moteris.
Egzaminas – namuose
Tokia tvarka, kurią mini klaipėdietė, galioja nuo 2024 m. vasario.
Švietimo mokslo ir sporto ministro įsakyme minima, kurioms bendrojo ugdymo mokykloms, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms bei kitiems švietimo teikėjams reikia organizuoti tokius mokymus, o finansuoti tai turėtų savivaldybės.
Šią tvarką įgyvendinti buvo pavesta Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrai.
Paaiškėjo, kad biudžetinė įstaiga Nacionalinė švietimo agentūra įpareigota kursą išklausiusius moksleivius registruoti Mokinių registre.
„Taip pat sudaryti sąlygas gauti šią informaciją transporto priemones tikrinantiems pareigūnams“, – rašoma minėtame įsakyme.
„O kas būtų, jei paauglį sustabdytų policija? Paaiškėjo, kad reikia turėti pažymėjimą. Jis – privalomas. Bet dvi savaites ieškojome, kur vedami tokie kursai. Skambinome į „Regitrą“, buvo atsakyta, kad tokių mokymų ten niekas neorganizuoja. Klaipėdoje niekur neradome tokios įstaigos, kur būtų galima išklausyti tokį kursą“, – pasakojo nepilnamečio motina.
Tėvams trūkus kantrybei, metodinę medžiagą internete susiradęs tėvas pats pravedė sūnui mokymus.
„Tėvas egzaminą surengė namuose. Tik tėvai prisiima atsakomybę dėl vaikų saugumo. Tačiau neaišku, kodėl yra tvarkos, kurių niekas nesilaiko? Neaišku ir tai, kodėl galingi paspirtukai pardavinėjami nepilnamečiams be jokių apribojimų. Valstybė nurodo taisykles, bet nėra jokių įrankių laikytis tų taisyklių“, – piktinosi motina.
Kas pildo Mokinių registrą?
Nacionalinė švietimo agentūra paaiškino, kad informaciją apie tai, jog mokinys išklausė kursą ir turi kurso baigimą patvirtinantį pažymėjimą, į Mokinių registrą suveda mokinio mokykla, ne pati agentūra.
„Duomenis suveda mokykla, kurioje jis mokosi. Mokinys turi savo mokyklai pateikti pažymėjimą, o mokykla pažymi tai Mokinių registre. Nacionalinė švietimo agentūra bendrai atsakinga už Mokinių registro administravimą“, – tikino agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Per 2025 m. Mokinių registre pateikta informacija tik apie 267 mokinius, kurie turi pažymėjimus.
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra pranešė, kad agentūra yra parengusi metodinę medžiagą ir interaktyvius mokymo kursus, kurie yra jos svetainėje.
„Apie mokymus informuotos Lietuvos mokyklos ir jie yra visiems prieinami. Šią informaciją kasmet paviešiname ir dalinamės“, – komentavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros atstovė spaudai Dovilė Joneliūnienė.
Vaikai turi būti ruošiami eismui taip pat atsakingai, kaip ir būsimi vairuotojai.
Tai yra mopedas?
LT respublikos vairavimo mokyklos vadovas Kęstutis Videikis aiškino, kad, kaip vairuotojų mokytojas, vairavimo instruktorius ir eismo saugumo ekspertas, mato, jog šiandien dėl elektrinių paspirtukų Lietuvoje yra dvi rimtos problemos.
„Galingi paspirtukai jau tampa motorinėmis transporto priemonėmis. Žmonės dažnai nebesupranta skirtumo tarp paprastos mikrojudumo priemonės ir faktiškai jau motorinės transporto priemonės“, – akcentavo K. Videikis.
Pagal Lietuvos teisės aktus, elektrinės mikrojudumo priemonės gali būti ne didesnės kaip 1 kW galios.
„Jos konstrukcinis greitis negali viršyti 25 km/val., viešajame eisme leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Šalia pėsčiųjų galima važiuoti ne greičiau kaip 7 km/val. Tačiau realybėje šiandien matome labai daug paspirtukų, kurie važiuoja 40, 50 ar net 70 km/val. greičiu. Tokios transporto priemonės faktiškai jau tampa panašios į mopedus ar net motociklus“, – pabrėžė instruktorius.
K. Videkis tikino, kad tokį greitį pasiekiančioms transporto priemonėms turėtų būti keliami griežtesni reikalavimai.
„Turėtų atsirasti registracijos reikalavimai: valstybiniai numeriai, draudimo polisas ir vairuotojo pažymėjimas tokios priemonės vairuotojams. Taip pat galingais paspirtukais turėtų būti draudžiama važiuoti dviračių takais ar šaligatviais“, – pastebėjo K. Videikis.
Mokymai internetu
K. Videikis patikino, kad šiandien kai kurie asmenys važinėja itin galingomis transporto priemonėmis neturėdami jokios teisės vairuoti ir važinėja ten, kur tokioms priemonėms apskritai neturėtų būti vietos.
„Tai kelia pavojų pėstiesiems, vaikams, dviratininkams, patiems vairuotojams. Manau, čia reikalinga aiškesnė policijos kontrolė, realios baudos, pakartotinių pažeidimų kontrolė ir būtinas visuomenės švietimas. Žmonės turi suprasti, kad jeigu važiuoji galinga motorine transporto priemone, galioja ir atitinkama atsakomybė“, – priminė K. Videikis.
Jis įžvelgė didelę problemą dėl vaikų mokymo ir pasirengimo dalyvauti eisme.
„Pagal galiojančią tvarką, 14–15 metų jaunuoliai gali važiuoti elektrine mikrojudumo priemone viešajame eisme tik išklausę specialų kursą ir turėdami pažymėjimą. Nuo 16 metų toks pažymėjimas jau nereikalingas. Tačiau šiandien tėvai dažnai susiduria su problema, kad praktiškai nežino, kur tokius mokymus rasti, kas juos organizuoja, kaip vaikui gauti pažymėjimą. Negali būti taip, kad reikalavimas egzistuoja, tačiau tėvai neranda realios galimybės paruošti mokinius paspirtukų vairavimui“,– pripažino instruktorius.
K. Videikis tėvams patarė, kad tokius mokymus jie gali surasti internete, platformoje „vairavimoegzaminai.lt“.
„Vaikai gali už 25 eurus čia gauti reikalingas teorines žinias. Gali pasiruošti saugiam dalyvavimui eisme. Čia jie gali pasitikrinti, ar supranta Kelių eismo taisykles. Net galima išmokti saugiai važiuoti dviračiu, elektriniu paspirtuku, kita mikrojudumo ar motorine transporto priemone. Svarbiausia, kad vaikas suprastų, kur galima važiuoti, o kur draudžiama, kokiu greičiu galima judėti, kada reikia praleisti pėsčiuosius, kuo skiriasi paprastas paspirtukas nuo motorinės transporto priemonės ir kokia atsakomybė kyla eisme. Paspirtukas nėra žaislas. Tai – transporto priemonė, todėl vaikai turi būti ruošiami eismui taip pat atsakingai, kaip ir būsimi vairuotojai“, – akcentavo K. Videikis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)