Vagia obuolius

Gamtininkas ir medžiotojas Gediminas Gražulevičius tikino, kad sumedžioti meškėną – rimtas iššūkis.

"Mieste jų šaudyti negalima. O ir pamatyti sunku. Dažniausiai jie būna prie gyvenviečių, nes ten randa maisto", – sakė G.Gražulevičius.

Vieni neringiškiai grožisi neįprastais padarėliais, kiti baiminasi dėl galinčių plisti ligų.

Preiliškiai tikina, kad kiekvieną vakarą sutinka meškėną, šeimininkaujantį kiemuose. Gyvūnas dažnai užsuka pakramsnoti nukritusių obuolių.

Juodkrantiškiai stebėjo meškėno patelę su dviem jaunikliais. O tai byloja, kad šie gyvūnai puikiai prisitaikė ir sparčiai dauginasi Neringoje.

"Patys žmonės kalti. Veikiausiai atvežė ir paleido. Kol maži, jie labai gražūs, o paaugusių niekas nebenori laikyti. Meškėnas namuose viską išvers, pridarys bėdų", – savo nuomonę apie šią invazinę rūšį išsakė gamtininkas.

Lizde išvydo meškėną

"Sudėtinga suskaičiuoti, kiek jų dabar yra. Bet tikrai daugėja. Juodkrantėje vienas žmogus, lipdamas į kormoranų lizdą žieduoti paukščių, išvydo žemyn besileidžiantį meškėną", – juokėsi G.Gražulevičius.

Aptvarai: Rusnėje danielius auginantis R.Žemaitaitis dėmėtuosius elnius įvardija kaip itin pavojingus vietinėms rūšims. / Asmeninio archyvo nuotr.

Meškėnai yra Amerikos gyvūnai, Neringoje jie neturi natūralių priešų. Meškėnai, nesunkiai pasiekiantys paukščių lizdus, naikina visas sparnuočių rūšis. Sėkmingai šis padaras minta ir kitais smulkiais gyvūnais.

Vietiniai jau tikina, kad meškėnai yra baisesni už usūrinius šunis.

"Nutiks taip, kaip su Neringos grybais. Jokių kitų nėra, vieni balsevičiukai, kurie yra invazinė rūšis. Panaši situacija ir su vandenimis – vietines žuvis keičia invaziniai grundalai. Neseniai Neringoje atsirado dėmėtųjų elnių. Tuoj bus taip, kad jie išstums vietines stirnas ir briedžius. Nežinia, kaip jie čia pateko. Gal taip pat kažkas atvežė? Tiesa, gal atplaukė iš Rusnėje įkurtų veisyklų?" – svarstė gamtininkas.

Jau plinta laisvėje

Į tokį G.Gražulevičiaus spėjimą aršiai sureagavo politikas Remigijus Žemaitaitis, kuris kaip tik ir augina raguočius Rusnėje.

"Pas mane tik danieliai ir taurieji elniai, o tai yra vietinės rūšys. Dėmėtieji elniai yra blogių blogis. Parazitai. Dėmėtieji elniai dauginasi su tauriaisiais elniais, tai labai pavojinga mūsų vietinėms rūšis. Pats prieš dvi dienas lankiausi pajūryje su vaikais ir ties Giruliais, netoli rezervato, mačiau keturis dėmėtuosius elnius", – tikino R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis / Gedimino Bartuškos nuotr.

Vyras spėja, kad dėmėtieji elniai į Pajūrio regioninio parko miškus pateko peršokę tvoras ar pabėgę iš ūkininkų gardų, kur jie yra auginamai.

Meškėnai keliasi į Kintus

"Labiau tikėtina, kad į Neringą jie atklydo iš Kaliningrado srities. Rusai jau daugelį metų nederlingose žemėse stato dėmėtųjų elnių aptvarus ir juose augina šiuos gyvūnus. Mažai tikėtina, kad pusiasalį jie pasiekė vandeniu, bet ledu nueitų. Beje, pernai Kintuose pats regėjau meškėną. Vadinasi, Kintus jis tikrai galėjo pasiekti ledu", – pasakojo R.Žemaitaitis.

Anot jo, Lenkijoje ir Latvijoje yra dėmėtųjų elnių veisyklų.

"Nei mano tėvas, nei senelis neatleistų, jei iš mano aptvarų į gamtą pasklistų invaziniai gyvūnai. Dėmėtųjų elnių populiacijai išplitus, išsigimtų vietinės rūšys", – tikino R. Žemaitaitis.

Plinta: šios invazinės dėmėtųjų elnių rūšies atstovų gamtininkai regi ne tik Neringoje, bet ir pajūrio miškuose. / Aplinkos ministerijos nuotr.

Į Lietuvą dėmėtieji elniai buvo atvežti 1954 m. ir paleisti Dubravos miške.

Dėmėtieji elniai gamtoje kelia grėsmę ne tik todėl, kad išstumia vietines rūšis, daro žalą žemės ūkiui, ypač destruktyviai paveikia buveines, kryžminasi su tauriaisiais elniais ir sulaukia gyvybingų palikuonių, bet ir perneša svetimžemį parazitą, kuris pavojingas šernams bei stumbrams.