Gydė lūžusią ranką

Klaipėdietė Vitalija Davydova pasakojo apie šiemet rugsėjo 11 dieną dukros mokykloje patirtą traumą.

Iš mokytojos pasakojimo tėvai sužinojo, kad kažkas mergaitę pastūmė, ji griuvo ir užsigavo.

Traumuota ranka tino, skaudėjo, todėl tėvai nuvežė vaiką į ligoninę.

Kaip įprasta tokiais atvejais, medikai padarė rentgeno nuotrauką, o traumatologas konstatavo, kad lūžo kaulas, ir ranką sugipsavo.

Tėvai prisimena, kad po poros savaičių medikai vėl padarė traumuotos rankos nuotrauką, gydytojas patikino, kad gipso nuimti dar negalima, esą lūžusi vieta dar tik gyja.

Man susidarė įspūdis, kad draudikai remiasi tokia išvada, kuri jiems leidžia nemokėti pinigų.

Tris savaites mergaitė gyveno su gipsuota ranka, po to dar savaitę – su langete.

Medikas kalbėjo, kad, esant abejonėms ir vaiko skundui, neretai gipsuojama ir nelūžusi galūnė, bet šis atvejis esąs ne toks: traumatologas tikino nuotraukoje įžvelgęs, kad kaulas yra pasislinkęs ir atrodo ne taip, kaip būna normaliai, jis ne kartą pakartojo diagnozę – lūžis.

Pranešė – pinigų nebus

Kadangi visi šeimos nariai yra "Lietuvos draudimo" klientai, mergaitės tėvai pranešė apie traumą draudikams.

Mergaitės tėvas prisiminė draudikus informavęs iškart, bet dokumentus pateikęs maždaug po savaitės, kai gavo dokumentus, fiksavusius galutinę diagnozę – stipinkaulio lūžis distalinėje dalyje.

Vyras prisiminė draudikų paaiškinimą – sprendimo dėl draudimo išmokos teks palaukti.

Mergaitė jau nešiojo langetę, kai tėvai nusprendė pasidomėti, kodėl draudikai delsia.

Tada jiems buvo atsiųstas sprendimas, kuriame teigiama, jog išmokos mokėti draudikai negalės, nes vaiko ranka nėra lūžusi.

Vaiko mamos bandymas pasikalbėti su rentgenologe buvo nesėkmingas, medikė trumpai pareiškė neįžvelgianti nuotraukoje lūžio požymių ir atsisveikino su pašnekove.

Atsakas: iš draudimo bendrovės gauta žinia klientams buvo netikėta. (K. Vanago / Fotobanko nuotr.)

"Pagrindas tokiam sprendimui buvo rentgenologo išvada – jis nuotraukoje lūžio nepamatė. Tai buvo tos pačios ligoninės rentgenologas, dirbantis gretimame kabinete su vaiką gydžiusiu traumatologu. Užėjome ir pas jį, paklausėme, kaip čia vis dėl to yra – ranka lūžo, ar ne. Jis mus patikino, kad kaulas lūžo ir paaiškino, jog rentgenologas galbūt žiūri ne į tą vietą, kur lūžį mato jis. Galutinėje diagnozėje nėra jokios abejonės, ten konstatuojama tiesiai šviesiai – kaulas lūžo", – pasakojo vyras.

Tėvai įtaria klastą

Mergaitės tėvams šis medikų nesutarimas dėl diagnozės panašus į mistiką.

Jie svarstė paprastai – jei vaiką gydo ir diagnozę nustato traumatologas, vadinasi, jis tam turi argumentų.

Tėvai paskambino į "Lietuvos draudimą" ir bandė aiškintis, kokiu pagrindu remiamasi ne diagnozę nustatančio ir gydančio gydytojo išvada, o rentgenologo.

"Man susidarė įspūdis, kad draudikai remiasi tokia išvada, kuri jiems leidžia nemokėti pinigų. Kitaip šios situacijos paaiškinti negaliu. Kaip dar reikia vertinti faktą, kad du medikai žiūri į tą pačią vietą ir vienas jų mato lūžį ir jį gydo, o kitas – ne", – piktinosi V.Davydova.

Klaipėdietė prisiminė ilgą pokalbį su draudimo bendrovės darbuotoja. Po pokalbio sutuoktiniai pasijuto taip, tarsi draudikai laikytų juos apgavikais.

Mergaitės tėvai prisiminė su draudimo bendrovės darbuotojais bendravę tris kartus, bet visi šie pokalbiai baigėsi vienodai.

"Dar pokalbio pradžioje iš pašnekovės tono buvo aišku, kad jie jaučiasi esą teisūs, jie tuo didžiuojasi ir visa pokalbio nuotaika byloja apie tai, kad mums taip ir reikia. Mintis viena – jie yra teisūs ir jokio kito pokalbio negalėjo būti", – prisiminė mergaitės mama.

Moterį papiktino draudimo bendrovės darbuotojos tikinimas, esą dukros ranka nebuvo lūžusi.

"Aš nesu medikė, pasitikiu gydančiu gydytoju. Man pasakė, kad lūžo, tą patį įrašė ir dokumentuose, ranka buvo sugipsuota, paskui vaikas nešiojo langetę, dukrai buvo gydoma būtent lūžusi ranka. Kodėl tuo turėčiau abejoti?" – klausė V.Davydova.

Nuotrauka – prioritetas

Sutuoktiniai tikėjosi, kad už patirtą dukros traumą bus išmokėta maždaug 300 eurų išmoka.

"Viskas – nuotraukose. Mes situacijos nevertiname. Jeigu gydytojai sako, kad lūžis yra, mokame, nėra lūžio, nemokame. Net jeigu būna išvada, kad įvykis – nedraudžiamasis, o klientas vėliau pateikia naujus duomenis, išvadas ar nuotraukas, mes visada persvarstome savo sprendimą, – tikino "Lietuvos draudimo" atstovė Ingrida Žaltauskaitė. – Galiu garantuoti, kad žmonės, kurie aptarnauja asmens žalas, tikrai turi aukštą empatiją ir įsijautimą į kito žmogaus problemą, nes mes kalbame apie žmogaus sveikatą, ligą. Kartais žmonėms pokalbis nuskamba vienaip ar kitaip. Labai apgailestauju, kad taip klientai jaučiasi, bet žinau, kad šio skyriaus darbuotojai stengiasi kiekvienam detaliai paaiškinti, kodėl, kaip, kas. Reikėtų įsijausti ir į žmonių, ir į mūsų situaciją."

"Lietuvos draudimo" Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas teigė, kad asmens žalos šioje bendrovėje vertinamos remiantis objektyviais faktiniais tyrimų rezultatais, ir tai yra apibrėžta draudimo sutarties sąlygose.

Lūžius patvirtinantis dokumentas "Lietuvos draudime" yra rentgeno nuotraukos (arba kitais radiologiniais tyrimo būdais užfiksuoti vaizdai).

Pasak J.Stasino, gydytojas radiologas yra specialistas, kurio kompetencijoje yra radiologinių tyrimų rezultatų vertinimas, todėl būtent šio specialisto išvada yra lemiama vertinant, ar pagal draudimo sutarties sąlygas įvykis bus pripažintas draudžiamuoju.

Teigiamo rezultato nesitiki

J.Stasinas aiškino, kad bendrovė visada remiasi dokumentuota, tyrimais pagrįsta diagnoze.

Konkrečiu atveju lūžius patvirtinantis dokumentas yra radiologo konsultacijos išvada.

Draudimo sutartyje nurodytos gydytojų specializacijos, kurių kompetencijos leidžia daryti tiksliausias negalavimo išvadas.

Asmens žalų skyriaus vadovas patarė mergaitės tėvams pateikti draudikams papildomai atliktų tyrimų duomenis arba gydymo eigoje patikslintas išvadas, jeigu tėvai tokių turi.

Esą bendrovė visada pasiruošusi jas įvertinti papildomai.

Taip pat galima būtų pateikti visas gydymo eigoje atliktas rentgenogramas, kurias galėtų įvertinti ir savo išvadą pateikti išoriniai ekspertai.

V.Davydova pasakojo, kad pareiškusi draudimo bendrovei pretenzijas neišgirdo prašymo pateikti papildomų dokumentų ar pažadų pasiaiškinti situaciją dar kartą.

Tiesa, po to, kai dienraščio "Klaipėda" korespondentai paprašė pakomentuoti šią situaciją, šeima sulaukė laiško iš "Lietuvos draudimo". Juo informuojama apie papildomą tyrimą.

Esą draudimo bendrovės darbuotojai patys paprašė ligoninės medikų turimų duomenų ir pažadėjo juos išanalizuoti.

Paskaitę raštą sutuoktiniai atkreipė dėmesį, kad jį pasirašė ta pati darbuotoja, kuri jiems ne vieną kartą nedviprasmiškai aiškino sprendimo nepakeisianti, mergaitei išmoka nebūsianti sumokėta. Todėl nemano, kad savo sprendimą ši darbuotoja pakeis.

Rekomendavo draugams

V.Davydova pasakojo "Lietuvos draudimą" pasirinkusi po to, kai nusivylė kita bendrove, ir kelerius metus džiaugėsi savo sprendimu.

Prieš trejus ir dvejus metus "Lietuvos draudime" apsidraudę šeimos nariai maždaug po savaitės sulaukė išmokų, kai šeimos galvai išniro pirštas, o vėliau vaikas griuvo nuo dviračio ir susižeidė veidą.

Moteris atviravo rekomendavusi šią bendrovę visiems savo draugams, nes pirmoji patirtis buvo "nerealiai gera", bet šis atvejis ją tiesiog apstulbino.

Iš kitos draudimo bendrovės šeima išėjo dėl panašios priežasties – negavo išmokos dėl kirstinės žaizdos, nes apie sužalojimo sunkumą draudikai ėmėsi spręsti po kelių mėnesių, kai žaizda jau buvo sugijusi.

"Tada paėmiau visus sukauptus pinigus ir perėjau į "Lietuvos draudimą". Nesitikėjau, kad tokia situacija gali įvykti", – atviravo klaipėdietė.

"Lietuvos draudimo" atstovai neslėpė pretenzijų sulaukiantys ir iš kitų klientų, tačiau tikino, kad visada stengiasi bendradarbiauti su jais ir rasti visapusiškai priimtiną sprendimą.

Esą, siekiant dar detaliau išsiaiškinti situaciją, neretai prašoma papildomos medicininės dokumentacijos vertinimui, pasitelkiami nepriklausomi ekspertai, kad situacija būtų išspręsta abiem pusėms priimtinu sutarimu.