Ko išsigando KGB?

KGB įgaliotinis Klaipėdoje papulkininkis Viktoras Terechovas 1963 m. kovo pradžioje savo vadams į Vilnių išsiuntė slaptą pranešimą apie "antitarybinį elementą", prekybos jūrų uosto elektriką Alfonsą Stanį.

Pasirodo, 1963 m. vasario 5 d. kažkoks KGB patikėtinis K pranešė, jog "jo sūnaus pažįstamas, vardu Alfonsas, dirbantis prekybos jūrų uoste elektriku, vasario 16-ąją, buržuazinės Lietuvos nepriklausomybės dienos proga nusiteikęs išspausdinti antitarybinio turinio lapelių ir juos paskleisti mieste".

19-metis A.Stanis tam tikslui esą ieškojo spausdinimo mašinėlės, bet neapdairiai pasiteiravo ne to žmogaus.

Toliau V.Terechovo pažymoje rašoma, kad, "siekiant nustatyti A.Stanio bendraminčius, teko organizuoti pilną jo sekimą su pasiklausymu", o patikėtinis K įpareigotas suartėti su stebimuoju, juolab "A.Stanis leido suprasti, kad jis yra ne vienišas kovotojas".

Taip buvo išaiškintas A.Stanio artimas bičiulis, 18 metų Petras Kairys, dirbęs ten pat prekybos jūrų uoste.

Įvertinę susiklosčiusią situaciją, artėjant vasario 16-ajai, KGB veikėjai ėmėsi aktyvių veiksmų užkardyti bet kokias "antitarybinio pobūdžio provokacijas" Klaipėdoje.

Juolab A.Stanis jau buvo sumanęs steigti antitarybinę organizaciją ir net buvo sugalvojęs jos pavadinimą – "Lietuvos jaunimo sąjunga".

Abu stebimus jaunuolius kagėbistai dar vasario 14 d. atgabeno į Klaipėdos KGB skyrių "auklėjamajam pokalbiui".

Tolesnis jų likimas KGB dokumentuose neatspindėtas, tačiau veikiausiai nuo šių jaunų klaipėdiečių saugumiečiai akių nenuleido visą laiką.

"Šalin vergovės pančius!"

Patriotiškai nusiteikę lietuviai, paminėdami ir kitas svarbias laisvos Lietuvos datas, nuo pat antrosios okupacijos pradžios, net tada, kai rodėsi, jog bet koks pasipriešinimas nuslopintas, atsikvėpti kagėbistams neleido.

Remiantis KGB dokumentais, Klaipėdoje dar 1961-ųjų birželio 23 d., kai sukako 20 metų nuo Birželio sukilimo, pasirodė štai tokio turinio lapeliai:

"Draugai, Lietuvos patriotai, kovokite už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę. Šalin vergovės pančius!"

Lapeliai buvo parašyti ranka lietuviškai, pieštuku, per kopijavimo popierių ir kanceliariniais smeigtukais pritvirtinti prie stulpų, medinių tvorų ir net Vykdomojo komiteto durų.

Klaipėdos KGB aparato darbuotojai ir kiti sovietų valdžiai lojalūs piliečiai surinko 22 tokius atsišaukimus.

"Po išsamaus tyrimo nustatyta, kad antitarybinio turinio lapelius parašė trys autoriai, galimas dalykas, vienos miesto vidurinės mokyklos 7–9 klasės mokiniai", – rašoma saugumo ataskaitoje.

"Blogas auklėjimas"

Netrukus, tų pačių metų liepos 7 d., KGB gavo agento "Famas" pranešimą, kad laivų remonto įmonėje dirbantis ir 5-ojoje vidurinėje jaunimo darbininkų mokykloje besimokantis Julius Mačernius buvo iškėlęs "buržuazinės" Lietuvos vėliavą ir yra "pasirengęs dar kažką padaryti".

Todėl jaunuolis buvo patikrintas. Po grafologinės ekspertizės paaiškėjo, kad dalies jau minėtų atsišaukimų autorius – būtent jis.

"Aiškinantis J.Mačerniaus antitarybinių veiksmų priežastis, paaiškėjo, kad tokios mintys užgimė dar 1960 m., kai jis taip ir nesuprato, kodėl lietuviai buvo iškeliami į Sibirą, nacionalizuojami jų namai ir t. t. (…) Paskui J.Mačernius papasakojo, kad savo antitarybiniais pamąstymais pasidalijo su bendradarbiais Stankumi ir Neimontu. 1961 m. birželio 20 d. J.Mačerniaus iniciatyva, J.Mačernius, Stankus ir Neimontas nusprendė pagaminti ir išplatinti antitarybinio turinio lapelius, pagaminti ir iškelti buržuazinės Lietuvos vėliavą, ieškojo galimybių įsigyti ginklų, taip pat į laivų gamyklą atvykus Amerikos lietuviams, ketino pamėginti surengti streiką", – rašoma 1961 m. slaptoje KGB pažymoje.

Paskui dar rašoma, kad pasinaudodama vienos merginos pagalba ši valstybės "nusikaltėlių" grupė ketino pavogti spausdinimo mašinėlę, spausdinti ir platinti antitarybinius lapelius.

Galiausiai J.Mačerniaus byloje prisegtas jo artimų giminaičių sąrašas, kuris tarsi paaiškino, kodėl 19 metų jaunuolis nelojalus tarybų valdžiai: "Patikrinus, nustatyta, jog J.Mačernius kilęs iš valstiečių, jo tėvas (Klemensas Mačernius) kalvis, turėjo 7 ha žemės, prasidėjus kolektyvizacijai, 1948 m. paliko savo ūkį ir persikėlė į Klaipėdą. Šiuo metu jis dirba Klaipėdos laivų remonto gamykloje kalviu. Tėvo brolis Pranas Mačernius vokiečių okupacijos metu buvo baltaraištis ir už tai nuteistas. Antrasis tėvo brolis Ignas Mačernius yra kunigas. Trečias tėvo brolis (vardas nenurodytas – A.D.) nuteistas 10 metų pagal 58 straipsnį (1926 m. patvirtintas Rusijos SFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnis, numatantis mirties bausmę arba laisvės atėmimą už politinius ("kontrrevoliucinius") nusikaltimus – A.D.), tėvo sesuo Stefanija Valentienė turėjo buožės ūkį, buvo banditų ryšininkė, ji iškeldinta už Lietuvos TSR ribų. J.Mačerniaus pusbrolis Miklovas 1961 m., būdamas turistinėje kelionėje Prancūzijoje, išdavė tėvynę."

Garsiausi Klaipėdos "diversantai"

Trispalvės Klaipėdoje suplazdėdavo ir vėlesniais metais, net išaiškinus jų iškėlimo iniciatorius, vis atsirasdavo kitų.

1969 m. gegužės pirmosios rytą miestiečiai išvydo trispalvę, iškabintą ant statybinio krano strėlės. Kranas stovėjo prie statomo devynaukščio namo priešais "Vėtrungę". Tada buvo pastatyti vos du namo aukštai.

Vėliau žmonės kalbėjo, kad pėdsekys šuo milicininkus nuvedė pas kranininką ir darbininkui teko ilgai aiškinti, kad tai ne jis iškėlė trispalvę.

Dar vieną trispalvę saugumiečiai tą dieną pamatė tik priešpiet, nors ji buvo iškelta pačioje miesto širdyje, ant Manto gatvės 1-ojo namo stogo.

Mat vėliavos kotas nebuvo labai ilgas. Ją turėjo pamatyti Gegužės 1-osios demonstracijos dalyviai.

O 1970 m. vasario 16-ąją mieste pasirodė ir antitarybinių lapelių bei trispalvė, pritvirtinta ant 100 metrų aukščio Celiuliozės ir popieriaus kombinato kamino žaibolaidžio.

Po tokio akibrokšto saugumiečiai gavo velnių ir buvo įpareigoti kuo greičiau pagauti kaltininkus.

Tų metų liepos naktį iš 22-osios į 23-iąją "Baltijos laivų statykloje" apsilankė solidūs vyrai, ieškantys 26 metų jūreivio Jono Šilinsko.

"Pavojingų antitarybinių nusikaltėlių grupė", erzinusi saugumiečius trispalvėmis ir atsišaukimais Klaipėdoje, buvo susekta.

J.Šilinskas buvo teisiamas kartu su 6 metais jaunesniais Stasiu Balkaičiu ir Aleksu Alfonsu Pašiliu. J.Šilinskas tada gavo 5, S.Balkaitis – 3, o A.A.Pašilis – 4 metus nelaisvės.

Vyrai atliko visą bausmę iki paskutinės dienos. Jie buvo bemaž garsiausi to meto "diversantai" Klaipėdoje, kurie lietuviams nuolat primindavo, kad Lietuva yra okupuota.

Kontrolė kiekviename žingsnyje

Šie ir tūkstančiai kitų atvejų rodo, kad KGB kontroliavo, baudė ir skverbėsi į daugybės žmonių gyvenimus.

Istorikai teigia, kad per visą sovietmetį šiai represinei struktūrai tarnavo daugiau nei 160 tūkst. Lietuvos žmonių.

O keliems šimtams tūkstančių ši sovietų tarnyba sulaužė likimus, sunku įsivaizduoti.

Vien Klaipėdoje 1973 m. "valstybinės sienos saugojimo interesams KGB tarnavo 86 agentai ir 174 patikėtiniai, iš kurių 1972 m. buvo užverbuota 14 agentų, taip pat 59 patikėtiniai".

"1973 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto KGB skyrius tikrina 29 žmones, kurie įtariami išdavikiškais ketinimais (24 jų yra LTSR KGB įskaitoje)", – rašoma sovietinio saugumo ataskaitoje.

Toliau vardijamos įtariamų asmenų pavardės ir "nuodėmės".

Štai klaipėdietis K.Petrikas, gimęs 1939 m., kaltas tuo, jog nori emigruoti į Vokietijos Federacinę Respubliką.

"Operatyvinio tyrimo objektas A.A.Balkaitis, gimęs 1952 metais, Klaipėdos gyventojas, muzikos mokyklos moksleivis, nusiteikęs bėgti į užsienį. 1972 metais agentui jis prasitarė, jog perskristi Baltijos jūrą nebūtų sunku. Užgrobti lėktuvą prireiktų 6 žmonių. A.A.Balkaičio brolis yra nuteistas už antitarybinių lapelių platinimą, tėvai – religiniai fanatikai, nusiteikę prieš tarybų valdžią", – rašoma toje pačioje LTSR KGB 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojo pulkininko V.Ginko ataskaitoje 1973 m. kovą.

Laisvės sulaukti nesitikėjo

Už trispalves ir antitarybinius atsišaukimus atsėdėjęs sovietų lageryje J.Šilinsko ir S.Balkaičio bendražygis klaipėdietis A.A.Pašilis teigė, kad sovietmečiu "nepatikimų" asmenų stebėjimas buvo labai intensyvus.

"Tuo laikotarpiu niekas juk nežinojo, su kuo iš tikrųjų bendrauja, kas ką stebi. Su nepažįstamais žmonėmis būdavome labai atsargūs ir su pažįstamais taip pat. Tačiau turėjau svajonę, kad Lietuva būtų laisva. Bet tada realybė buvo visai kita. Tokia baisi KGB darbuotojų armija buvo kone ant kiekvieno kampo, jau nekalbu apie visokius neetatinius jų darbuotojus. Logiškai mąstant, nesitikėjau, kad pavyks iškovoti nepriklausomybę, jaučiausi kaip kalėjime, galvojau, kad taip ir numirsiu", – kalbėjo A.A.Pašilis.

A.A.Pašilis pasakojo, kad jau atgavus nepriklausomybę kelis kartus sapnavo tuos baisius laikus ir pripažino viso šio reikalo paradoksą.

"Vieną dieną kažkaip su malonumu prisiminiau lagerį ir pats labai labai nustebau. Bet išsyk supratau, kad visi tie, kurie liaupsina buvusią SSRS, ilgisi ne tų laikų "ubagyno", o savo jaunystės. Ir pačiam tuos laikus, kai man buvo 20 metų, malonu prisiminti. Tai ir yra paradoksas", – šypsojosi klaipėdietis A.A.Pašilis.