Jūros dujotiekį tiesianti ir eksploatuojanti bendrovė „Nord Stream“ ketina išplėsti Baltijos jūros apsaugą ir pavasarį įkurti Baltijos jūros gamtosaugos fondą. Šis sprendimas – tai nuo 2010 metų vykusio „Nord Stream“ bendradarbiavimo su aplinkosaugos asociacijomis WWF ir BUND rezultatas.

„Puikiai suvokiame atsakomybę prieš šią unikalią ir jautrią ekosistemą. Manau logiška, jog „Nord Stream“, besirūpindama aplinkosauga, susijusia su dujotiekio tiesimu ir eksploatacija, nusprendė įkurti tarptautinį fondą“, – sakė „Nord Stream“ leidimų skyriaus vadovas dr. Dirkas von Amelnas.

Per pastaruosius metus „Nord Stream“ investavo daugiau nei 100 mln. eurų (345 mln. Litų) į Baltijos jūros aplinkosaugos tyrimus ir projekto planavimą, kad įvertintų galimą neigiamą poveikį aplinkai ir sumažintų jį iki minimumo. Įvairūs teisės aktai nenumato, kaip turėtų būti kompensuojamas poveikis aplinkai valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose jūroje, todėl „Nord Stream“ bendradarbiavo su aplinkosaugos asociacijomis ir sutarė su jomis dėl kompensavimo mechanizmo. Įkurtam fondui bendrovė teiks finansinę paramą, kuri bus naudojama ilgalaikiams aplinkosaugos projektams finansuoti.

Fondą ketinama įkurti 2012 metais, jo centrinė būstinė turėtų būti įrengta Suomijoje. „Nord Stream“ suteiks fondui 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) pradinį kapitalą. Dar 15 mln. eurų (51,8 mln. litų) bus skirta Baltijos jūros gamtos išsaugojimo bei vandens taršos nitratais ir fosfatais mažinimo projektams.

Fondą valdys vykdomasis komitetas, o patikėtinių taryba veiks kaip priežiūros tarnyba. Šiuo metu dar sprendžiama dėl konkretaus organizacijos struktūros modelio ir potencialių kandidatų užimti postus. Vis tik, kuriant fondo organizaciją ketinama remtis Vokietijos Baltijos jūros gamtosaugos fondo pavyzdžiu – čia į valdymo struktūrą įtraukiamos ir aplinkosaugos organizacijos, ir valdžios institucijos bei antnacionalinės Baltijos jūros regiono šalių organizacijos.

„Nord Stream“ yra dujų vamzdyno projektas, sujungiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2009 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki daugiau nei 523 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs apie 211 mlrd. kubinių metrų per metus (Šaltinis: IEA, 2011). „Nord Stream“ projektas, sujungiantis Europos dujotiekių tinklą su didžiausiais pasauliniais gamtinių dujų ištekliais, galės tenkinti daugiau nei ketvirtadalį šio Europai trūkstamo dujų importo. Ilgalaikėje perspektyvoje projektas didins Europos apsirūpinimo dujomis saugumą ir bus pavyzdys tolimesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui energetikos srityje.

Pirmoji iš dviejų lygiagrečių „Nord Stream” linijų pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį. „Nord Stream AG“ konsorciumas planuoja, kad pirmoji iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų bus pradėta naudoti nuo 2011 metų. Abi šios linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Šiuo metu jau nutiesta daugiau nei 85 procentai antrosios linijos. 2012 m., nutiesus abi vamzdyno linijas, „Nord Stream“ dujotiekiu kasmet bus galima transportuoti 55 mlrd. kub. m. dujų. Tokio kiekio pakanka dujomis aprūpinti 26 mln. namų ūkio Europoje.

„Nord Stream AG“ yra tarptautinė bendrovė, įkurta suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos „OAO Gazprom“ priklauso 51 proc. „Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijos „BASF/Wintershall Holding AG“ ir „E.ON Ruhrgas AG“ turi po 15,5 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovė „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF SUEZ S.A.“ – po 9 proc. akcijų.

„Nord Stream“ yra įtrauktas į ES Transeuropinių energetikos tinklų gaires (TEN-E). 2006 metais Europos Komisija, Europos Parlamentas ir ES Taryba paskelbė, kad šis projektas “atitinka Europos interesus“. „Nord Stream“ yra pripažįstamas kaip svarbus projektas siekiant patenkinti Europos energetinės infrastruktūros poreikius.

„Nord Stream“ dujotiekio tiesimo darbai buvo pradėti 2010 m. balandžio mėnesį, dujotiekio maršrute atlikus išsamius aplinkos tyrimus, užbaigus planavimo ir Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) etapus. Dujotiekio statybai bus naudojami trys tiesimo laivai: didžiąją dalį vamzdyno tiesia laivas „Castoro Sei“. Vokietijos vandenyse tiesimo darbai buvo vykdomi „Castoro Dieci“ laivu, kuriuo pakrantėje sumontuotos abi vamzdyno linijos. Suomijos vandenyse buvo naudojamas bendrovės „Saipem“ subrangovui „Allseas“ priklausantis laivas „Solitaire“, kuris tiesimo darbus užbaigė 2011 m. rugpjūtį. Pirmoji „Nord Stream“ vamzdyno linija pradėta eksploatuoti 2011 m. lapkritį, o antrąją numatoma eksploatuoti 2012 metais.

Per 2010 ir 2011-uosius metus „Nord Stream“ investavo 20 mln. eurų į Aplinkos ir socialinio monitoringo programą (angl. Environmental and Social Monitoring Programme – ESMP). Daugiau nei 20 specializuotų bendrovių atlieka programoje numatytus tyrimus, kad nustatytų, ar „Nord Stream” dujotiekio tiesimas turėjo įtakos Baltijos jūros gyvūnijai ir augalijai, o jeigu turėjo – tai kokią. Išilgai viso vamzdyno maršruto, Rusijos Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos vandenyse, daugiau nei tūkstantyje tyrimų stočių tiriama 16 rodiklių – vandens kokybė, paukščių, žuvų ir žinduolių populiacijos, jūros dugno atsistatymas ir kiti. Surinkti duomenys analizuojami tarptautiniu mastu pripažintose laboratorijose, o rezultatus „Nord Stream” pateikia visų minėtų šalių valdžios institucijoms. Iš viso į ESMP „Nord Stream“ ketina investuoti apie 40 mln. eurų ir stebėti dujotiekio tiesimo bei eksploatacijos poveikį iki 2016 metų.

„Nord Stream“ jūros dujotiekis yra suprojektuotas be tarpinių kompresorinių stočių. Atsižvelgiant į tai, kad dujoms keliaujant iš Rusijos į Vokietiją slėgis vamzdyne palaipsniui mažės, trys dujotiekio atkarpos pritaikytos skirtingam slėgiui ir yra sukonstruotos iš skirtingo storio vamzdžių. Jos buvo sujungtos po vandeniu dviejose vietose, kur slėgis nuo 220 barų sumažėja iki 200, ir nuo 200 – iki 177,5. Suomijos įlankoje esanti dujotiekio atkarpa buvo sujungta su centrine sekcija – ši procedūra buvo vykdoma jūroje maždaug 80 metrų gylyje. Centrinė ir pietrytinė atkarpos buvo sujungtos greta Gotlando, Švedijoje taip pat po vandeniu – maždaug 110 metrų gylyje.