Lėtėjanti ekonomika verslininkus verčia griebtis gudrybių. Nebeišgalėdami išlaikyti darbuotojų, kai kurie įmonių vadovai siūlo jiems nelegaliai sirgti.

Arba eik atostogų

Tai vis dažniau pastebima įmonėse, kuriose per pastaruosius metus gerokai sumažėjo darbų apimtys. Nors oficialiai verslininkai šį faktą neigia, patikimi šaltiniai tvirtina, kad daugiausiai sunkumų patiria statybų bendrovės.

"Ketverius metus dirbau vienoje bendrovėje, kuri vertėsi daugiabučių bei nuosavų namų statyba, tačiau kai nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravo stagnacija ir daugelio suplanuotų statyti objektų buvo atsisakyta, išlaikyti per 100 darbuotojų mūsų įmonė nebebuvo pajėgi, todėl nemaža dalis jų buvo atleisti. Atleisti visų mūsų darbdaviai nenorėjo, todėl paliktiesiems pasiūlė išeiti atostogų arba "nusipirkti" nedarbingumo lapelius. Žinoma, visi vienu metu negalėjo "susirgti", todėl kol vieni atostogavo, kiti neva sirgo, o vėliau - priešingai", - pasakojo vienoje bendrovėje statybininku dirbęs Tomas.
Pasak jo, nors kai kurie darbuotojai sutiko su šiomis sąlygomis, daugelis vis dėlto įmonę paliko.

"Vieni išvyko dirbti svetur, kiti rado kitą, nors ir mažiau mokamą, tačiau nuolatinį darbą. Geriausieji išėjo dirbti į kitas statybų bendroves, kurios verčiasi ne gyvenamųjų kvartalų, o fabrikų, biurų ir kitų objektų statybomis. Jų paklausa rinkoje išliks", - prisiminė Tomas.
Pasak jo, neseniai buvusi darbovietė paskelbė bankrotą.

Išsigando patikrinimo

Nė vienas taip besielgiantis darbdavys sučiuptas dar nebuvo, tačiau, kad padaugėjo neteisėtai įsigytų nedarbingumo lapelių, patvirtino ir "Sodros" specialistai.
Klaipėdos "Sodros" skyriaus direktoriaus pavaduotoja Daiva Dabravalskienė patikino, kad, nors pastaruoju metu išduotų nedarbingumo lapelių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, nėra labai padidėjęs - vis dėlto jau išaiškinta nemažai atvejų, kai sveiki darbuotojai juos turėjo.

Pavaduotoja tvirtino, jog atvejai, kai darbdaviai savo darbuotojams pasiūlo "nusipirkti" nedarbingumo lapelius, tikriausiai yra pavieniai, nes duomenų bazėje būtų matyti, kad toje pačioje įmonėje vienu metu serga daug žmonių. Tai sukeltų įtarimų ir iškart būtų rengiami patikrinimai.

"Kad ši schema veikia daugelyje įmonių, patvirtinti negaliu. Mūsų specialistai nuolat aiškinasi, ar žmonės, turintys nedarbingumo lapelius, išties serga. Per pirmąjį šių metų pusmetį patikrinome per tūkstantį uostamiesčio gyventojų, kurie dar turėdami biuletenius buvo iškviesti į specialiai jų sveikatai patikrinti suburtas komisijas.

Keisčiausia, kad daugiau nei 50 proc. neatvyko, nes jų nedarbingumo lapeliai buvo iškart uždaryti. Todėl drąsiai galima daryti prielaidą, kad šie žmonės nedarbingumo lapelius įsigijo neteisėtai. Tai patvirtina ir skaičiai. Juk negali taip būti, kad iš atsitiktinai patikrinimui pakviestų tūkstančio žmonių daugiau nei pusė staiga pasveiko", - paaiškino D.Dabravalskienė.

Anot jos, tokių patikrinimų daugėja, ir išaiškinama vis daugiau pažeidimų. Todėl per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje už nedarbingumo lapelius nebuvo išmokėta per 25 tūkst. litų.

Laukia geresnių laikų

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos pirmininkas Aras Mileška tikino kol kas negirdėjęs, kad kai kurie verslininkai siektų taip išsilaikyti.

Vis dėlto, anot pirmininko, nemažai bendrovių išties yra ant bankroto ribos.
"Šiuo metu dalis gamybos bei statybos įmonių vis dar apsisprendimo būsenoje - jos nežino, ar skelbti bankrotus, ar ieškoti būdų, kaip išsilaikyti, ar palaukti geresnių laikų, kai rinkai jų paslaugos vėl bus reikalingos. Todėl gali būti, kad kai kurios, taupydamos pinigus, kaip vieną sprendimo būdų darbuotojams pasiūlo įsigyti nedarbingumo lapelius. Jeigu taip ir yra, bijodami nemalonumų darbdaviai apie tai nekalba. Todėl to nei patvirtinti, nei paneigti negaliu. Tačiau kad nemažai įmonių pastaruoju metu susidūrė su sunkumais - faktas. Dalis jų jau paskelbė bankrotus, kitos ruošiasi tai daryti. Taip pat per pastarąjį pusmetį buvo atleista nemažai gerų specialistų", - kalbėjo A.Mileška.

Atostogos - per trumpos

Pasak jo, vis dažniau darbdaviai, nebeturėdami iš ko sumokėti atlygio, darbuotojams pasiūlo išeiti nemokamų atostogų.
"Nenorinčios bankrutuoti arba prasiskolinti įmonės darbuotojus išleidžia nemokamų atostogų, kurių metu jie gali uždarbiauti kitur. Daugelis pragyvenimui užsidirba pavienius darbus dirbdami įvairiuose ūkiuose ar kitur", - tikino pašnekovas.
Tačiau, anot jo, šiuo būdu išspręsti problemos taip pat nepavyksta, nes nemokamų atostogų kiekvienas darbuotojas per metus gali turėti du mėnesius, o to įmonėms nepakanka.

"Atsižvelgdama į pasikeitusias rinkos sąlygas, šalies valdžia turėtų padėti tokioms krizės ištiktoms įmonėms ir leisti darbuotojui, jeigu jis pats sutinka, išeiti ilgesniam laikui nemokamų atostogų. Tačiau mūsų valstybėje į tai neatsižvelgiama, todėl kiekvienas turi ieškoti savų krizės sprendimo būdų", - situaciją aiškino A.Mileška.