Kainų augimas – iki 7 proc.

Lietuvoje vis aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai, Klaipėdoje pastaraisiais mėnesiais įžvelgiamos kiek kitokios tendencijos.

"Negaliu pasakyti, kad pirkimas būtų suaktyvėjęs. Žmonės galbūt anksčiau pradėjo atostogauti – aktyvumas yra sumažėjęs. Jau nuo gegužės buvo jaučiamas šioks toks sulėtėjimas. Kalbant apie pardavimą – rinkoje atostogos", – pastarųjų mėnesių tendencijas įvardijo bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Vertindamas dabartinį rinkos aktyvumą pašnekovas nebuvo linkęs prognozuoti, jog šiemet uostamiestyje nekilnojamojo turto kainos šoktelės pastebimai.

"Kas žino, kas bus rudenį, kas keisis. Šiandien nemanyčiau, kad kainos galėtų staigiai šoktelėti iki 10 proc.", – prognozavo E.Jankus.

Bendrovės vadovo teigimu, tikėtina, kad per šiuos metus bus pasiektas standartinis 6–7 proc. kainų augimas.

Palei Klaipėdą – gyvybė

Anot E.Jankaus, per maždaug pusmetį Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje pasiūla išliko pastebimai nepakitusi, vystytojai nesiėmė naujų projektų.

Kiek kitokia situacija Klaipėdos pašonėse – čia ir toliau kyla nauji namų kvartalai.

"Užmiestyje dygsta individualių namų kvartaliukai ir, galima sakyti, gana sparčiai. Toliau išlieka ta tendencija, kad maži, ekonominės klasės namukai sparčiai dygsta ir juos perka", – neslėpė E.Jankus.

Šiuo metu maždaug 90 kv. m ploto namas su iš dalies atlikta apdaila, stovintis 5–6 arų sklype, Klaipėdos rajone kainuoja apie 80 tūkst. eurų.

Dabar 1 kv. m kaina vidutiniškai svyruoja apie 600 eurų.

Pastebima, kad žmones tokie būstai labiausiai domina greta Klaipėdos esančiose gyvenvietėse: Ginduliuose, Slengiuose, Trušeliuose, toliausiai – Radailiuose.

Rajonas – neįveikiamas?

Pašnekovo teigimu, tam, kad žmonės nebėgtų į rajoną, miestas turi pasiūlyti žemės sklypų už konkurencingą kainą.

"Miestas niekaip nesugeba pasiūlyti tokių sklypų, kad miestiečiai galėtų nebėgti į užmiestį, o įsigytų sklypą normalioje vietoje su išvystyta infrastruktūra už normalius pinigus. Miestas nieko tokio nesugeba pasiūlyti – kalba, kalba, bet kalbos ir lieka kalbomis", – žodžių į vatą nevyniojo E.Jankus.

Pašnekovo teigimu, užmiestyje vieno aro žemės kaina siekia iki 2–2,5 tūkst. eurų, o norint įsigyti mieste reikia bent 5 tūkst. eurų.

"Tą siūlo komercinė pasiūla, tačiau miestas turi savo sklypų ir su jau parengtais detaliaisiais planais, bet niekaip neišjuda tie kvartalai. Tuoj pabėgs visi į užmiestį ir nebebus kam į miestą sugrįžti", – dėstė E.Jankus.

Burbulo nežada

Nekilnojamojo turto ekspertai tikri – artimiausiu metu uostamiestyje bei visame regione būstų kainų burbulo tikėtis nevertėtų.

"Klaipėdoje ir Vakarų regione nejaučiama jokių burbulų", – patikino E.Jankus.

Pasak pašnekovo, su nekilnojamojo turto rinka susijusius procesus atidžiai kontroliuoja bankai, turto vertintojai.

Nors šiuo metu žmonės skolinasi gana aktyviai, o bankai paskolas teikia patraukliomis sąlygomis, tačiau atidžiai vertinami visi rizikos veiksniai.

"Viskas yra kontroliuojama tiek Lietuvos banko, tiek pačių komercinių bankų. Vertintojai turtą vertina protingai, todėl nemanau, kad galėtų būti kokių burbulų. Jau turbūt visi yra pasimokę iš buvusių burbulų ir dabar atidžiai žiūri ir kontroliuoja", – situaciją apibendrino bendrovės "Gijoneda" vadovas.

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt duomenimis, šį birželį, palyginti su praėjusių metų birželiu, Vilniuje vidutinės butų pasiūlos kainos padidėjo apie 6 proc., Kaune – apie 8 proc., Klaipėdoje – apie 3 proc.

Skelbiama, kad šiuo metu uostamiestyje už 1 kambario butą tikimasi gauti apie 32 tūkst. eurų, 2 kambarių butų kainos vidutiniškai siekia apie 59 tūkst. eurų, o 3 kambarių – apie 84 tūkst. eurų.

Situacija – stabili

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis taip pat tvirtino, kad išskirtinai ryškių permainų Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje nesama.

"Vilniuje buvo jaučiamas ženklus kainų augimas. Klaipėdoje to nebuvo. Turbūt tai, jog nebuvo augimo, rodo, kad rinka nėra labai aktyvi. Jeigu būtų buvusi didesnė paklausa, tai ir kainos būtų šoktelėjusios", – paaiškino pašnekovas.

Tiesa, L.Juozaičio žiniomis, šiuo metu kainų augimas viršutinę ribą jau pasiekė ir sostinėje.

Pasak pašnekovo, butų kainos šį pusmetį uostamiestyje kilo pora ar trimis ir tik kai kuriuose segmentuose penketu procentų.

Kiek ryškesni kainų svyravimai pastebėti tik vadinamojo antrinio būsto rinkoje.

Anot L.Juozaičio, nekilnojamojo turto kainos dar nepasiekė 2007-ųjų lygio ir šiuo metu jos atitinka normalius rinkos dėsnius.

Ateityje išskirtinių permainų nenumatoma.

"Prieš kurį laiką buvo Ukrainos krizė – žmonės reagavo skaudžiau, o dabar niekas niekuo negąsdina per televizorių. Kad alkoholis bus pigesnis ar brangesnis, butai nuo to nei brangs, nei pigs", – šmaikštavo pašnekovas.

Labiau domina kotedžai

L.Juozaitis pastebėjo, kad jau kurį laiką Klaipėdoje ir jos apylinkėse aktyviau vystomi kotedžų ar panašių objektų, o ne aukštų statinių projektai.

"Tendencija tokia, kad kai Vilniuje labiau orientuojamasi į aukštį, Klaipėdoje tai nėra labai populiaru. Galbūt dėl vėjų ar paprasčiausiai Klaipėda nėra patogi tokiems pastatams", – dėstė pašnekovas.

Apie rinkos stabilumą byloja ir tai, kad bankrutuoja vis mažiau projektus vykdančių įmonių, vis mažiau būstų parduoda antstoliai.

Pokyčiai – po kelerių metų?

Uostamiesčio atsilikimą nuo kitų didžiųjų miestų įžiūri ir visos Lietuvos tendencijas stebintys specialistai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad Vilniaus rinka šiuo metu yra aktyviausia – čia per metus parduodama po kelis tūkstančius butų.

Pagyvėjimas jaučiamas ir sostinės individualių namų rinkoje – daugėja sandorių, plečiasi statybos mastai.

Pašnekovo teigimu, Kaunas ir Klaipėda vis dar kenčia dėl smarkiai besiplečiančių gyvenviečių tuoj už miesto ribos.

"Daug kalbama apie tai, kad reikėtų koncentruoti miestus ir kviesti žmones grįžti atgal. Klaipėda, kiek žinau, per politikus ir rengiamo bendrojo plano kontekste tikrai stengiasi šias priemones įgyvendinti ir pasiūlyti palankesnes sąlygas tiems, kurie investuoja arba nori čia gyventi", – aiškino M.Statulevičius.

Prognozuojama, kad šių pastangų efektas pasireikš po maždaug poros ar trejeto metų, kai į valdžios iniciatyvas atsilieps verslas, o pirkėjai supras, kad miestas gyvenimo kokybės požiūriu yra kur kas patrauklesnis nei priemiestis, kur nėra išvystytos infrastruktūros.

Gelbėtų verslas

Pastebima, kad uostamiestyje mažiau ir verslo centrų, o Vilniuje ir Kaune tokių objektų plėtra itin sustiprėjusi.

"Kaune per artėjančius kelerius metus planuojama pastatyti per 100 tūkst. kv. m būsto. Klaipėdoje šie skaičiai tikrai yra kuklesni. Norėtųsi, kad verslo centrai kartu su uostu, su Laisvąja ekonomine zona būtų aktyviau plėtojami", – pastebėjo M.Statulevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad uostamiestis turi potencialo ne tik kaip pramonės ar jūrinis miestas, tačiau jo galima tikėtis ir iš jaunimo, čia baigiančio mokslus bei siekiančio kurti darbo vietas ir dirbti.

Teigiama, kad verslo centrų, naujų darbo vietų, uosto plėtra, užsienio kompanijų atsiradimas skatina naujo ir kokybiško būsto poreikį.

Stabdo senesni būstai

Asociacijos direktorius pastebėjo, kad Klaipėdoje kainoms smarkiai kilti neleidžia pokriziniu laikotarpiu likęs nemenkas pastatytų, tačiau neparduotų būstų skaičius.

Teigiama, kad, vertinant tūkstančiui gyventojų, šis rodiklis Klaipėdoje buvo didžiausias iš visų didžiųjų miestų.

"Vilniuje, Kaune jau statomi A energinės klasės butai, kurie yra taupūs, efektyvūs, su naujomis technologijomis. Klaipėdoje dar yra likusių B klasės butų, kur vien spekuliatyviai kelti kainų tiesiog nėra galimybių", – paaiškino M.Statulevičius. Jis prognozavo, kad tokie būstai bus baigti išparduoti nebent realia rinkos kaina.

Teigiama, kad dabar statomų būstų kainas augina griežtėjantys reikalavimai, brangstančios medžiagos ir darbai.

Pašnekovas akcentavo, kad šiuo metu Vilniuje vystoma apie 100 statybos projektų, Kaune – apie 30, o Klaipėdoje – iki 10.

"Konkurencija spaudžia kainas žemyn ir neleidžia joms šokti. Apie burbulus nėra ko ir kalbėti", – patikino M.Statulevičius.