Nukirsto kryžiaus mįslę narplioja prokurorai

"Man teko matyti šio palangiškio pareiškimus socialiniame tinkle, ten gana aktyviai reiškiama neapykanta kunigams", – dėstė S.Genys.

Tampo be reikalo

Pats V.Želvys tikino, kad teisėsaugininkai jį be reikalo tampo už tai, ko nepadarė.

"Aktyviai reiškiu savo nuomonę ir išpažįstu senąjį baltų tikėjimą. Manau, už tai man Bažnyčia ir keršija. Turiu kone 5 tūkst. draugų. Iš kur galiu žinoti, kas įdėjo sumontuotą nuotrauką į mano paskyrą?" – gynėsi V.Želvys.

Jei byla pasieks teismą, jis mėgins ginti savo nekaltumą ir sieks, kad būtų įrodyta, jog kažkas kitas išniekino kryžių.

Tai, kad teisėsaugininkai konfiskuotame palangiškio kompiuteryje aptiko kai kurių duomenų trynimo požymių, V.Želvys aiškino savaip.

"Kažkas juk įsilaužė į mano paskyrą. Joje net randu pornografinių vaizdelių, kažkas juos įkelia. Norėjau pats išsiaiškinti ir parašiau pareiškimą policijai", – aiškino palangiškis.

V.Želvys įsitikinęs, kad bet kas internete galėjo surasti jo nuotrauką ir padaryti montažą – nuotraukas, dėl kurių ir pradėtas tyrimas.

"Kirvį į rankas nuotraukoje bet kam gali įdėti kas tik nori. Pats viešinu tokius dalykus, kaip buvo išniekintos, sugriautos mūsų šventvietės. Juk atėjo kito tikėjimo atstovai ir sugriovė, sunaikino, išžudė", – nuomonę išsakė V.Želvys.

Jis tikino neraginantis griauti ir laužyti, tačiau retoriškai klausė, ar kryžiai gali būti statomi bet kur, be jokių leidimų.

"Ar įrodyta, koks kryžius nukirstas ir kur jis stovėjo? Pats esu radęs šventvietę šalia Kretingos. Kodėl niekas jos neprižiūri? Gal kažkam nepatiko mūsų idėjos?" – samprotavo palangiškis.

Neranda piliakalnio

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tikino, kad pagonimis save vadinantys jaunuoliai labai apsigauna manydami, kad Kretingos rajone, netoli Kvecų kaimo, buvo baltų šventvietė.

"Tai buvo akmens skaldykla. Šiame miškelyje iš tiesų yra daug akmenų. Tačiau čia XVIII–XIX amžiuje statyboms buvo skaldomi akmenys ir tai niekaip nesusiję su baltų tikėjimo šventvietėmis", – tikino L.Kavaliauskas.

Jį suintrigavo žinia, jog kažkur ant piliakalnio buvo nukirstas kryžius.

"Mėginau konsultuotis su kolegomis, bet, panašu, jog kol kas neradome, kur galėjo būti nukirstas kryžius. Tačiau mėginsime išsiaiškinti", – teigė L.Kavaliauskas.

Užtraukė gėdą pagonims

Pagonių tikėjimą išpažįstantis, Lietuvos krivių kriviu vadinamas Jonas Trinkūnas tikino, kad apie precedento neturintį tyrimą dėl nukirsto kryžiaus nėra girdėjęs.

"Pripažįstu, kad kryžiui – ne vieta šventvietėje. Pats lankydamas Veliuonos piliakalnį ant jo pamačiau kryžių. Juk Veliuona kone šimtą metų kovojo ir priešinosi krikštui. Nieko prieš kryžius neturiu, bet tegul jam randama kita vieta. Tačiau niekada neskelbėme ir neraginome naikinti kryžių. Seniai mūsų Romuva veikia, bet tokių žingsnių niekada nebuvo", – tikino J.Trinkūnas.

Jis prisiminė šios vasaros įvykius, kai ant Telšių apskrityje esančio Šatrijos kalno vienu metu susirinko ir pagonys, ir krikščionys.

Minint 600 metų žemaičių krikšto jubiliejų ant aukščiausios regione kalvos buvo surengtos pamaldos. Gegužinėms pamaldoms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Į tą pačią vietą susirinko ir senojo baltų tikėjimo atstovai, nešini Žemaitijos vėliavomis. Apstoję ant kalno viršūnės įrengtą ugniakurą, pagonys tylomis sustojo ratu ir atsuko nugaras katalikų kunigams.

Dideliame žmonių būryje incidentų nenutiko, nors kažkas du kartus buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Pagonys tiesiog sustojo ratu ir atsuko nugaras Mišių dalyviams.

"Kiek žinau, vieni kūreno amžinąją ugnį, o kiti garbino kryžių ir nebuvo jokių konfliktų", – tikino J.Trinkūnas.

Tačiau jis pripažino, kad viešas kryžiaus kirsdinimas užtraukia dėmę visiems išpažįstantiems baltų tikėjimą.

"Savo nuomonę gali išsakyti, bet nereikia griauti, kirsti, deginti", – apgailestavo J.Trinkūnas.

Pastarojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, senąjį baltų tikėjimą teigė išpažįstantys 5 tūkst. gyventojų.