Noras išvengti rinkliavos už automobilio stovėjimą klaipėdiečiams stipresnis už gėdos jausmą. Uostamiesčio gyventojai drąsiai ant automobilio klijuoja neįgaliojo ženklą ir naudojasi jiems skirtomis vietomis automobiliui ar net nemoka už stovėjimą miesto centre.
Išpirko lipdukus „Neįgalusis“
Nuo kitų metų įvedus rinkliavą daugiabučių kiemuose, tokių sukčiavimo atvejų gali dar padaugėti. Jau vien per šiuos metus nustatyta 15,5 tūkst. atvejų, kai buvo vengta susimokėti už automobilio stovėjimą miesto centre.
Patys neįgalieji tvirtina, kad jau dabar prekyboje sunku įsigyti neįgalumą žymintį ženklą automobiliui.
Du litus kainuojančio lipduko klaipėdietis negalėjo rasti Liepojos plento pabaigoje esančiame prekybos centre. Lipdukais neprekiauta ir kito prekybos tinklo parduotuvėje Herkaus Manto gatvėje. Ženklo nebuvo įmanoma įsigyti ir spaudos kioskuose šioje centrinėje uostamiesčio ir Naujojo Sodo gatvėje.
„Tokia pat situacija pastebėta ir tuomet, kai tik buvo įvesta rinkliava už automobilių stovėjimą miesto centre. Kas norėjo, tas pirko šiuos ženkliukus ir klijavo ant automobilių. Esu sulaukęs skambučio, kai skambinęs žmogus teiravosi, kur nusipirkti šį ženkliuką, nes prekyboje jo nebeįmanoma rasti“, – stebėjosi viešosios įstaigos „Likimo laiptai“ direktorius Adolfas Ruškys.
Tai patvirtino ir vieno automobilių detalėmis prekiaujančio prekybos centrų tinklo atstovai, kurie prisiminė, kaip prieš kelis metus vos spėjo užsakinėti šiuos mėlynus įspėjamuosius ženklus.
„Šiais metais visoje Lietuvoje pardavėme beveik 300 tokių lipdukų, tačiau jais prekiaujama ir kitur. Mūsų centrai įsikūrę tik didžiuosiuose miestuose“, – pasakojo parduotuvės atstovas.
Teises suteikia kortelė
Paaiškėjo, kodėl uostamiesčio vairuotojai greitai suuodė galimybę pasinaudoti svetimomis privilegijomis – iki šiol niekas dorai nekontroliavo, ar specialiu ženklu automobilį pažymėjęs asmuo turi neįgaliųjų automobilių kortelę.
„Vilniuje ir Kaune atidžiai kontroliuojama, ar vairuotojas ją turi, o Klaipėdoje niekas to neseka. Todėl mieste penkis kartus padaugėjo tokių ženklintų automobilių“, – aiškino A.Ruškys.
Lengvatą nemokėti rinkliavos ar mašiną palikti neįgaliesiems skirtoje vietoje suteikia ne lipdukas, o neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, kuri yra vardinė, su asmens nuotrauka.
„Man pačiam yra tekę stebėti, kaip iš pažiūros sveiki žmonės pasistato automobilius neįgaliesiems skirtose vietose. Mėginau sugėdyti, bet išvydau tik nepadorų gestą prieš nosį. Žmonės tik užkiša lipduką už stiklo, o išvažiuodami nusiima“, – pasakojo A.Ruškys.
Tvarka – be kontrolės
Klaipėdoje nuo metų pradžios buvo išduota net 600 neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių.
„Mes tik nuo šių metų pradžios pradėjome jas išdavinėti. Anksčiau tokių kortelių iš viso nebuvo. Seniau neįgalieji nusipirkdavo prekybos centre mėlyną ženkliuką – kas norėjo, tas klijavosi. Klijavo ir tokie, kurie neturi teisės“, – aiškino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėjas Mindaugas Gylys.
Įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis tikino, kad vienu metu iš tiesų uostamiestyje buvo pastebėtas neįgaliojo ženklu pažymėtų automobilių bumas.
„Kol kas dar nepastebėjome tokių ženklintų automobilių antplūdžio. Tačiau nuo sausio nebepakaks turėti vien ženkliuko, taip pat turės būti ir neįgaliojo kortelė“, – aiškino G.Neniškis.
Kodėl nebuvo iki šiol tikrinama, kas iš tiesų turi tokias korteles, G.Neniškis aiškino pasikeitusia tvarka.
„Savivaldybė rinkliavos nuostatų pakeitimus priėmė tik šių metų birželį. O tvarka įsigalios nuo sausio 1-osios“, – tikino G.Neniškis.
Įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas spėjo, kad daug kas galėjo sukčiauti ir mėgino vengti mokėti rinkliavą už automobilių stovėjimą.
„Galima juk net nepirkti lipduko, o ženklą atsispausdinti patiems, radus nuotrauką internete. Įtariame, kad galėjo būti piktnaudžiaujama, bet nieko negalėjome padaryti“, – pripažino G.Neniškis.
Lengvatos – ne visiems
Iki šiol rinkliava apmokestintų zonų kontrolieriai galėdavo tik iš tolo pasigrožėti mėlynos spalvos ženkliukais ir net netikrindavo, ar vairuotojas iš tiesų turi neįgaliojo pažymėjimą.
„Kontrolierius, matydamas tokius ženklus, juk nelauks dvi valandas vairuotojo, norėdamas patikrinti, ar teisėtai žmogus naudojasi išlygomis. Tie, kurie šiek tiek supranta šią sistemą, gal truputėlį ir papiktnaudžiaudavo. Teoriškai tai įmanoma, bet patikrinti mes to negalime“, – teigė G.Neniškis.
Ne kiekvienas neįgaliojo pažymėjimas suteikia lengvatas.
„Žmonės gudrauja ir kartais neturėdami neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių, mėgina pateikti savo neįgaliųjų pažymėjimus ar darbingumo lygį nurodančius dokumentus. Ne kiekvienas pažymėjimas suteikia teisę nemokėti rinkliavos“, – tvirtino G.Neniškis.
Per metus – pažeidimų rekordas
G.Neniškio teigimu, gyventojai gudrauja ir kitais būdais – pavyzdžiui, klastodami gyventojų leidimus, suteikiančius teisę nemokamai statyti automobilį.
„Gavę tikrą leidimą, jie sugebėjo jį nusikopijuoti ir pasigamino klastotę. Tačiau mes žinome, kaip atskirti, kur tikras leidimas, o kur ne, – yra tam tikri apsaugos lygiai“, – aiškio G.Neniškis.
Klaipėdoje pavyko išaiškinti du tokius gyventojų leidimų klastotojus. Pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Per 11 šių metų mėnesių mūsų darbuotojai užfiksavo 15,5 tūkst. pažeidėjų, kurie vengė susimokėti rinkliavą“, – aiškino G.Neniškis.
Apie klaipėdiečių savivaliavimus prabilo ir savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.
„Mes buvome pastebėję, kad klaipėdiečiai, už porą litų įsigiję neįgaliojo ženklus, įsigudrindavo nemokėti rinkliavos. Tačiau esu pastebėjęs, kad buvo norinčiųjų daugiabučių kiemuose įsirengti neįgaliesiems skirtą automobilio stovėjimo vietą. Kai tik paprašydavau atnešti negalią liudijančius dokumentus, jie antrą kartą nepasirodydavo“, – tikino R.Mockus.
Baudų – už 800 tūkst. litų
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pabrėžė, kad iš 15,5 tūkst. surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų, 10–15 proc. buvo surašyta tiems patiems asmenims.
„Tai rodo didelį pasikartojamumą. Pirmą kartą baudžiant, kai taikoma pusė minimalios baudos sumos, dažniausiai tenka sumokėti 40 litų. Antrą kartą jau baudžiama 110 litų“, – kalbėjo K.Vintilaitė.
Per šiuos metus Klaipėdoje surinkta per 910 tūkst. litų baudų.
„Tačiau šį skaičių sudaro baudos už nelegalią reklamą, ne vietoje statomus automobilius, kitus pažeidimus. Už rinkliavos taisyklių nepaisymą surinkta apie 800 tūkst. litų baudų“, – neslėpė K.Vintilaitė.
Baudos gresia ir neįgaliesiems
Klaipėdos kelių policijos viršininkas Ramūnas Šideikis pastebėjo, kad kelių eismo taisyklės numato daug išimčių neįgaliesiems.
„Jiems leidžiama sustoti ir stovėti ties draudžiančiu ženklu. Leidžiama važiuoti, net jei yra eismą draudžiantis ženklas. Tačiau jie turi turėti neįgalumo pažymėjimus ir būti automobilius paženklinę įspėjamaisiais ženklais“, – priminė R.Šideikis.
Mašinos priekis ir galas turi būti pažymėti ženklu „Neįgalusis“.
Jei neįgalusis nepažymės ženklu savo automobilio, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 40 litų.
„Nors vairuotojas ir turi teisę statyti automobilį bei padeda prie priekinio stiklo automobilio statymo kortelę, bet neturi įspėjamųjų ženklų, jis bus nubaustas“, – tvirtino R.Šideikis.
Naujausi komentarai