Už savininkams negrąžintą žemę mieste siūloma atlyginti mišku. Klaipėdoje nuosavybės neatgavo tik viena paveldėtoja, o Palangoje pretenzijų dėl negrąžintos nuosavybės turi 1,4 tūkst. žmonių.

Šalyje nuosavybė vis dar negrąžinta 12,2 tūkst. gyventojų, kurie pretenduoja atgauti 8,1 tūkst. hektarų. Tačiau nuosavybės teisėms atkurti trūksta apie 7,3 tūkst. hektarų žemės, kurios nominali vertė yra apie 163,1 mln. litų, ir tam būtų galima panaudoti apie 50 tūkst. hektarų valstybinių miškų.

„Klaipėdoje turime tik vieną pretendentę ir ji nori atgauti nuosavybę natūra. O mes jai negalime grąžinti natūra. Jai priklausė sklypas, kur šiuo metu stovi Registrų centro pastatas, darželis Minijos gatvėje“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė.

Kadangi mieste nėra laisvų plotų, klaipėdietei siūloma už žemę sumokėti kompensaciją pinigais.

„Mieste buvo tik 260 pretendentų. Su visais atsiskaityta, išskyrus vieną“, – sakė S.Narkuvienė.

Palangos žemėtvarkininkai turi kur kas daugiau problemų. Kurorte teises į žemės grąžinimą reiškia 1,4 tūkst. gyventojų.

„Žmonės nesirenka kompensacijos pinigais, jie nori atgauti žemę natūra. Dar 395 piliečiai laukia eilėje gauti sklypus. Mes jų negalime suteikti, nes savivaldybė dar nėra suprojektavusi“, – aiškino Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėja Nijolė Jonikienė.

Suformavus iki 20 arų sklypus, pretendentų į grąžintiną nuosavybę sumažėtų.

„Tačiau didžiausia bėda ta, kad žmonių netenkina siūloma kompensacijų vertė už turėtus sklypus. Kai atsiras galimybė nuosavybę grąžinti mišku, žmogus turės bent tokią alternatyvą“, – kalbėjo N.Jonikienė.

Tačiau pajūryje iki 7 kilometrų pločio nuo pakrantės miškai negali būti privatizuoti.