Nuplautą Palangos centrinį paplūdimį apžiūrėję mokslininkai konstatavo, jog tragedijos nėra. Tai natūralus gamtos procesas.
Mokslininkai, Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos valdžios atstovai apžiūrėti jūros ardomą kuopų ruožą nuo tilto iki Rąžės upelio žiočių rinkosi apžiūrėti šiandien.
Pasitarimo metu nuspręsta pirmiausia įvertinti, kokia yra situacija. Nuo kranto stebėsenos monitoringo rezultatų priklausys, kokių veiksmų bus imtasi toliau.
„Gali būti teks kloti smėlio maišus, kad nebūtų ardoma kopa. Jei monitoringas parodys, kad šių veiksmų imtis nereikia, tada pavasarį nuplautas paplūdimys bus pradėtas maitinti smėliu. Kiek jo reikės paaiškės, gavus monitoringo rezultatus“, - tvirtino Palangos meras Vytautas Stalmokas.
Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų kitiems metams paplūdimių maitinimui skirta 19 mln. litų. Kurorto pliaže planuojama išpilti apie 300 tūkst. kubinių metrų smėlio iš jūros dugno. Maitinti planuota ir dabar nuplautą paplūdimį į šiaurę nuo tilto, ir esantį nuo jo į pietus. Šį projektą planuota įgyvendinti iki 2012 metų.
Tačiau, anot V.Stalmoko, jei prireiks, visas smėlis numatytas paplūdimyje išpilti per dvejus metus bus išpiltas kitąmet.
Pasitarimo metu buvo bandoma aiškintis, kodėl nuplautas paplūdimys. Mokslininkų teigimu, kranto erozija - natūralus, nesustojantis procesas. Jis vyksta visą laiką vienoje ar kitoje vietoje.
„Kai kranto erozija vyksta nelankomuose paplūdimio ruožuose, niekas to nepastebi. Palangos centrinis pliažas - skaudi vieta. Jis reikalingas poilsiautojams. Svarbiausia, kad buvo prieita vieningo sprendimo, jog paplūdimys šioje vietoje turi būti atstatytas. Palanga neliks be pliažo. Tragedijos, kad būtų pavojus žmonėms ir aplinkai, reikėtų įsikišti kitoms tarnyboms nėra“, - pabrėžė V.Stalmokas.
Naujausi komentarai