Papuošti spės laiku

Įmonės "Gatvių apšvietimas" darbuotojai miesto gatves didžiosioms metų šventėms pradėjo puošti prieš pusantros savaitės. Užbaigti darbus jie yra įsipareigoję iki gruodžio 1-osios.

"Viskas vyksta pagal planą. Nukrypimų nėra. Miestą spėsime papuošti laiku", – tvirtino įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Šiemet mieste sužibės daugiau papuošimų. Savivaldybė tam skyrė daugiau lėšų. Girliandos nušvis ir Priestočio, Pilies, Šaulių gatvėse. Anksčiau šios arterijos nebūdavo dabinamos.

Uostamiesčio gatvėse yra kabinami šešių rūšių dekoracijos: žvaigždutės, bangos, eglutės, medžių girliandos, tūriniai ir fasadų papuošimai. Iš viso – 649 vienetai.

D.Aleksandrovas pasakojo, visi papuošimai sunaudoja 140 kWh elektros. Tokį patį kiekį energijos sunaudotų 70 vienu metu įjungtų buitinių virdulių.

Tektų po tris lemputes

Nors šventinių papuošimų miesto gatvėse kasmet daugėja, jie sunaudoja mažiau elektros.

"Prieš trejus metus dekoracijų buvo mažiau. Tačiau elektros jos sunaudodavo 189 kWh. Dabar papuošimų skaičius išaugo, o energijos suvartojimas sumažėjo – net 26 proc. Pagrindinė priežastis – kaitrinės lemputės keičiamos šviesos diodais", – pasakojo vadovas.

Startavus šventiniam laikotarpiui, kurio pradžia – eglutės įžiebimo šventė, mieste nušvis beveik pusė milijonų lempučių – 438 180.

"Jei išdalytume, kiekvienam klaipėdiečiui tektų po tris", – atkreipė dėmesį D.Aleksandrovas.

Jei sujungtume visas miestą puošiančias girliandas, dekoracijas į vieną, jos ilgis būtų 42 254 m arba šiek tiek per 42 km.

"Nedaug trūktų – tik kelių kilometrų – miestui apjuosti miestą. Artėjame šio tikslo link. Tikiu, kad greitai turėsime tiek girliandų. Klaipėdos perimetras siekia 46 km", – pasakojo generalinis direktorius.

Ant viršūnės – žvaigždė

Klaipėdiečiai mena, kaip miestas buvo puošiamas jų vaikystėje ir jaunystėje.

32 metus įmonėje "Gatvių apšvietimas" dirbantis dispečerinės darbuotojas Sigitas Gečys pasakojo, kad ankstesniais laikais bendrovės pareiga buvo papuošti ne tik gatves, bet ir pagrindinę miesto eglę.

Dažniausiai, kaip ir šiais laikais, ji išdygdavo Teatro aikštėje. Kelis kartus buvo ji statyta ir Atgimimo aikštėje, tačiau pastaroji vieta neprigijo.

S.Gečys pasakojo, kad prieš 30 metų papuošimai, palyginti su šiuolaikiniais, buvo primityvus. Nebuvo ir tokios technikos. Bokšteliu ne visada pavykdavo pasiekti pagrindinės eglės viršūnę.

Prisimenant senus laikus, didžiausią nostalgiją klaipėdiečiui kelia šventinis medelis. Aikštėje būdavo įkurdinamos didelės, gražios, tikros eglės, kurias atveždavo iš urėdijų.

"Iš pradžių žaislų nebūdavo. Eglės viršūnę visada puošdavome žvaigžde. Pastaroji būdavo uždedama pirmiausia. Dažniausia ją užmaudavome, kai eglė dar gulėdavo ant žemės. Neturėdavome technikos pasiekti viršūnei", – prisiminė darbuotojas.

Naktimis budėjo prie eglės

Pasak S.Gečio, ant šventinės eglės buvo kabinamos kaitrinių lempučių girliandos. Dažniausiai – keturių spalvų.

"Paimdavome už laido galo, lipdavome kojytėmis ir rišdavome girliandas. Pastarųjų reikėdavo apie 16. Kad jos žibėtų, buvo primityvi technika. Šalia esančioje būdelėje pastatytas volas, kuris sukdavosi ir liesdavo kontaktus, tad lemputės mirksėdavo", – pasakojo darbuotojas.

Jis prisiminė, kad kartą, papaudus speigui, visos lemputės išaudė: "Visokių dalykų būdavo."

Vėliau technika tobulėjo. Lemputės žibėjo kaip šviesos muzika. Ant eglutės pradėti kabinti iš kartono pagaminti žaislai. Svarbus šventinio medelio akcentas – aplink išdėlioti skaičiai, simbolizuojantys metus. Dažniausiai jie būdavo pagaminti iš blizgančio popieriaus.

"Bėgant laikui, viskas tobulėjo. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsirado naujos įmonės, instaliacijos. Buvo priversta technikos iš Kinijos", – kalbėjo darbuotojas.

S.Gečio teigimu, pirmosios lemputės, pagamintos minėtoje šalyje, buvo skirtos patalpoms, tačiau jas atvežė ir pakabino lauke.

"Dar pirmąją naktį pradėjo lyti. Girliandos sušlapo, pradėjo šaudyti, rūkti ir degti. Naktimis tekdavo prie eglės budėti ir stebėti, kad neužsidegtų", – pasakojo vyras.

Darbuotojas taip pat prisiminė, kaip kartą, puošiant eglę, ši nulūžo. Teko ieškoti ir atvežti naują. Kita nulūžo po Naujųjų, siaučiant uraganui, su visomis girliandomis.

"Dvi dienas vargome, kol viską išpainiojome", – tvirtino vyras.

Įsielektrindavo ir stulpai

Praėjus keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, anot S.Gečio, atsirado pirmieji tikrieji žaisliukai, skirti lauke statomoms eglėms.

Vykdant Teatro aikštės rekonstrukciją, buvo atvestas ir specialus kabelis šventiniam medeliui. Anksčiau pastarojo apšvietimas būdavo pajungiamas nuo gatvės žibintų.

Ir prieš 30 metų uostamiestyje buvo puošiamos gatvės. Ant žibintų stulpų šventiniu laikotarpiu dekoracijos buvo kabinamos Tiltų gatvėje, tuometinėje Pergalės. Visada būdavo papuošta ir pastarosios bei Turgaus, tuometinės P.Cvirkos, gatvės sankryža.

Manto gatvėje ant žibintų stulpų taip pat buvo kabinamos šviečiančios dekoracijos.

"Tais laikais apšvietimo stulpai buvo visai kitokie. Kabindavome spalvotas lemputes ant trosų. Pastarieji prasitrindavo, lemputės šaudydavo. Stulpuose susikaupdavo įtampa. Rytais ne vieną atsirėmusį papurtydavo", – pasakojo S.Gečys.

Darbuotojas atkreipė dėmesį, kad tais laikais viską reikėdavo padaryti greitai.

"Anuomet miestas, jei nebūdavo lietaus ar sniego, atrodė papuoštas labai gražiai. Aišku, su šiais laikais nepalyginsi. Tačiau ir dabar papuošti miestą yra vargelis nemažas. Ypač trukdo transportas", – pasakojo vyras.