Pereiti į pagrindinį turinį

Nužudytas R.Grainys palaikė ryšius su Klaipėdos nusikaltėliais

2010-05-24 05:00
Išeitis: kai 2000 m. buvo susprogdintas V.Naidūno limuzinas, verslininkas išpardavė visą savo turtą ir užsisklendė savyje.
Išeitis: kai 2000 m. buvo susprogdintas V.Naidūno limuzinas, verslininkas išpardavė visą savo turtą ir užsisklendė savyje. / Dienraščio archyvo nuotr.

Prieš 15 metų susprogdinto banko "Ekspres" vieno valdytojų Rimanto Grainio nužudymo byla – vis dar teismuose. Liudininkai tikina, kad jis palaikė ryšius ne tik su Vilniaus, Kauno, bet ir Klaipėdos nusikalstamų grupuočių nariais.

Palūkanos – 200 proc.

Nors R.Grainio žudikai jau seniai nuteisti, kaunietis Alvydas Albrechtas vis dar turi įrodinėti, kad nėra šio nusikaltimo organizatorius.

Byloje ne kartą minimos su nužudytuoju R.Grainiu susijusios uostamiesčio įmonės bei jo verslo partneris – pajūryje pagarsėjęs nekilnojamojo turto magnatas, sudegusio Palangos Kurhauzo bendrasavininkis Gediminas Jacka.

"Man buvo žinoma, kad R.Grainys turėjo daugybę gerų ryšių tiek su Lietuvos, tiek su čečėnų nusikalstamomis grupuotėmis. Todėl esant bėdų dėl negrąžinamų skolų ar procentų R.Grainys jais naudodavosi ir skolininkas dėl fizinio smurto bei grasinimų skolas R.Grainiui visada būdavo priverstas grąžinti", – po to, kai buvo nužudytas R.Grainys, prokurorams liudijo jo statytinis direktorius Vilniaus "Rimedos" gamykloje Aleksandras Lapida.

Jis pabrėžė, kad R.Grainys mielai kitiems skolindavo pinigų, tačiau už šią paslaugą imdavo 150–200 proc. palūkanų. Negrąžinantiems įjungdavo "skaitliuką" – 1 proc. per dieną nuo paskolintos sumos.

"Tai buvo standartinės R.Grainio skolinimo sąlygos. Tiek paskolintas sumas, tiek palūkanas R.Grainys bet kokiomis priemonėmis visada išsireikalaudavo", – pabrėžė A.Lapida.

R.Grainio pažinčių būta išties plačių: Vilniaus "melionų" gauja ir jos lyderis Olegas Lysenka, Kauno "daškinių" grupuotės lyderis Remigijus Daškevičius, Klaipėdos krašto įžymybė G.Jacka ir kiti.

Byloje mirgėte mirga tuo metu nusikalstamo pasaulio autoritetais vadintų žmonių pavardės: vilnietis Jurijus Naboiščikovas, pravarde Ogurecas, "melionų" gaujos narys Artūras Stolbovskis (Ilgas), Sergejus Veničenka (Afganas), kauniečiai Arikas Pastuškovas, Jonas Bielskis, Rimantas Stankevičius (Stakanas).

Ogurecas pavogė metalą

Vis dėlto, kaip matyti iš A.Lapidos parodymų, nors R.Grainys turėjo ypatingą galią Vilniaus nusikalstamose grupuotėse, net ir jo įtaka nepadėjo apsaugoti to paties A.Lapidos nuo niekuo tuo metu iš kitų gaujų neišsiskyrusios J.Naboiščikovo grupuotės.

Tiesa, šis nusikaltimas įvykdytas dar iki A.Lapidos pažinties su R.Grainiu, bet ir vėliau, kai vyrai tapo gerais draugais, įtakingas užtarėjas padėti nesugebėjo.

1993 m. A.Lapida su kauniečiu Alvydu Albrechtu, kuris kaltinamas R.Grainio nužudymo organizavimu ir kurio atžvilgiu teismai iki šiol nesibaigę, Ukrainoje nupirko metalo, kainavusio apie 800 tūkst. JAV dolerių.

Tačiau vos krovinys pasiekė Lietuvą, Ogurecas pagrobė A.Lapidą ir grasindamas susidoroti su juo bei jo šeima, privertė perrašyti metalo krovinio nuosavybės dokumentus kitiems asmenims ir taip pasisavino visą metalą.

A.Lapidos teigimu, jis A.Albrechtui liko skolingas apie 100 tūkst. dolerių ir už šią sumą jam atidirbinėjo iki 1997 m.

A.Lapida bandė krovinį atsiimti – pirma kreipėsi į O.Lysenką, paskui į R.Grainį, tačiau nei vieno, nei kito autoritetas nepadėjo. Šioje istorijoje triumfavo Ogurecas.

Kiek turto turėjo R.Grainys?

R.Grainio bendražygis, vėliau tapęs priešu, "Ekspres" banko prezidentu prisistatinėjęs Vladimiras Naidūnas per apklausą 1998 m. gruodžio 22 d. teigė, kad 1994–1995 m. R.Grainys tuo metu buvo bene vienas turtingiausių žmonių Lietuvoje.

"Prieš man tampant 1994 m. "Ekspres" banko prezidentu, su R.Grainiu planavome tapti pagrindiniais banko "Ekspres" akcininkais. R.Grainys į banką įmokėjo 500 tūkst. dolerių", – Generalinės prokuratūros prokurorui Irmantui Mikelioniui pasakojo V.Naidūnas.

Šie pinigai, anot jo, buvo panaudoti banko akcijoms pirkti. Taip pamažu apie 80 proc. šio banko akcijų atsirado R.Grainio rankose. V.Naidūnas į banką taip investavo apie milijoną dolerių ir su R.Grainiu buvo pagrindiniai šio banko akcininkai.

Be banko akcijų, V.Naidūno teigimu, R.Grainys taip pat turėjo daugiau nei 50 proc. bendrovės "Rimeda" akcijų, taip pat šiek tiek "Karolinos" akcijų.

Tačiau, kaip matyti iš Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1999 m. balandžio 26 d. pateikto rašto prokurorams, R.Grainys valdė kur kas didesnį turtą nei V.Naidūnas galėjo įsivaizduoti.

Kiek žinoma, tuo metu R.Grainiui priklausė ir namas sostinės centre, o jo visas turtas tuometėmis kainomis buvo vertinamas apie 5 mln. dolerių. Visą jį paveldėjo žmona Fatima Tatajeva.

Su G.Jacka siejo verslas

Pareigūnai nustatė, kad R.Grainys buvo susijęs su bendrovėmis "Klaipėdos gelžbetonis" ir su "Naigeda", kurioms tuo metu vadovavo G.Jacka.

Šios bendrovės ėjo iš vienų žmonių rankų į kitas. Taip buvo stengiamasi nuslėpti skolas ir pasislėpti nuo įmones pradėjusios persekioti teisėsaugos. Nustatyta, kad visas finansines operacijas organizavo R.Grainys, V.Naidūnas ir G.Jacka, valdę 30 proc. "Naigedos" akcijų. Jiems padėjo po 10 proc. turėję šeši asmenys, tarp jų ir R.Grainio žmona F.Tatajeva.

Žinoma, kad 1994 m. lapkričio 22 d. "Ekspres" pardavė "Klaipėdos gelžbetonį" už 5 mln. litų "Vaigedai", bet pinigai į banko kasą nepateko. "Yra duomenų, kad šiuo sandėriu R.Grainys susigrąžino dalį savo pinigų, įdėtų į "Ekspres" banką, – apie 300 tūkst. iš 500 tūkst. dolerių", – rašoma byloje.

Likus beveik pusmečiui iki R.Grainio nužudymo, visi akcininkai, išskyrus G.Jacką, padovanojo visas savo "Klaipėdos gelžbetonio" akcijas R.Grainio žmonai F.Tatajevai. Ji valdė 70 proc. jų, o G.Jacka tik – 30 proc.

F.Tatajeva, dar vyrui esant gyvam, 1995 m. vasario 11 d. visas jai priklausančias bendrovės "Naigeda" akcijas padovanojo tam pačiam G.Jackai, o šis jas 1997 m. spalio 15 d. už 1,3 mln. litų pardavė bendrovei "Lithun".

Skola – milijonas?

Iškart po to, kai buvo surengtas sprogdinimas, R.Grainys su juo automobilyje buvusiai žmonai prasitarė: "Tai padarė V.Naidūnas."

F.Tatajevos teigimu, tarp jos vyro ir V.Naidūno buvo kilęs konfliktas dėl negrąžintos skolos – maždaug 300 tūkst. dolerių.

Tačiau, kaip tikina J.Bielskis ir A.Pastuškovas, ši suma buvo kur kas didesnė – milijonas dolerių.

J.Bielskio teigimu, juo ir A.Pastuškovu visi pasitikėjo, todėl jie tapo R.Grainio ir V.Naidūno konflikto tarpininkais. J.Bielskis buvo įsipareigojimų vykdymo garantas iš V.Naidūno pusės, A.Pastuškovas – iš R.Grainio.

1995 m. pavasarį, J.Bielskio teigimu, V.Naidūnas iš dalies pripažino šią skolą ir "Ekspres" bankui perrašė įkeistas Klaipėdos gelžbetonio gamyklos akcijas. Tačiau jų neužteko, liko 750 tūkst. JAV dolerių skola.

Buvo sudarytas jos mokėjimo grafikas, tačiau R.Grainys pinigų nesulaukė, buvo nužudytas. "Mes su A.Pastuškovu, kaip susitarimo garantai, turėjome teisę V.Naidūną prispausti, panaudoti neteisėtas, tačiau veiksmingas poveikio priemones", – pasakojo J.Bielskis.

Paskutinis J.Bielskio, A.Pastuškovo ir R.Grainio pokalbis dėl skolos įvyko R.Grainio nužudymo išvakarėse.

Panašius parodymus davė ir A.Pastuškovas. Tiesa, per apklausą 2005 m. rugsėjį jis skundėsi susilpnėjusia atmintimi, todėl negalėjo pasakyti, ar po R.Grainio mirties padėjo jo žmonai, kaip teigia J.Bielskis, atgauti skolą iš V.Naidūno. Byloje esantys duomenys byloja, kad banko "Ekspres" prezidentas su F.Tatajeva vis dėlto atsiskaitė.

Pats V.Naidūnas teigė buvęs skolingas, tačiau perrašė R.Grainiui Klaipėdos gelžbetonio gamyklos akcijas ir skolos nebeliko.

Tokio paaiškinimo tyrėjams užteko, V.Naidūnui jokie įtarimai nebuvo pareikšti. Jis toliau vadovavo "Ekspres" bankui, tačiau kai 2000 m. vasarą į jį buvo pasikėsinta, išpardavė visą savo turtą ir jo neliko viešumoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų