Sezonas – iki spalio 15 d.

Klaipėdiečiai pasakojo, kad vėžiauti dažniausiai važiuoja į Klaipėdos rajone esančius karjerus, Platelių ežerą.

„Bet plačiažnyplių vėžių, kuriuos pažįstame nuo vaikystės, jau nebematyti. Telkinių dugnuose karaliauja invaziniai vėžiai. Minijoje, kur  vėžiaudavome dar prieš kelis dešimtmečius, tik invazines rūšis terandame“, – pasakojo klaipėdietis Algirdas.

Aplinkosaugininkai primena, kad vėžių gaudymo sezonas pradedamas liepos 15-ąją ir tęsiasi iki spalio 15-osios.

Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios vėžių rūšys.

Vietinės rūšys yra plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai. O iš invazinių rūšių randami žymėtieji bei rainuotieji vėžiai.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, bet tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

Invazinius žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi, jų skaičius ir dydis neribojamas, nes taip padedama išlikti lietuviškiems vėžiams.

Žvejybai reikia leidimo

Kadangi vietinės vėžių rūšys yra lengvai pažeidžiamos, jų žvejybai taikomi apribojimai.

Siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. o plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta saugomų rūšių sąrašą, todėl juos draudžiama gaudyti be žvejo mėgėjo kortelių.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių.

Visus vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m bei samteliais.

Gaudant bet kuriuos vėžius, reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą. Žvejoti be leidimų gali valstybinio socialinio draudimo pensininkai, neįgalieji ir vaikai iki 16 m.

Gresia baudos

Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą taikomas įspėjimas arba 10–60 eurų bauda.

Už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 90–170 eurų bauda.

Be to, už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.

Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų. Šių vėžių žnyplių apačia yra raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20–200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.

Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.

Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.

Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius.

Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus, netgi žiemą.