Sekmadienį rusų pasieniečiai Kuršių mariose sulaikė tris Lietuvos piliečius, kurių vienas – Klaipėdos rajono meras. Pasak S. Neliupšio, neaišku, kaip tai galėjo įvykti: „Šiais laikais tai nėra dažnas atvejis, bet jis pasitaiko. Tam įtaką galėjo daryti oro sąlygos, rūkas, vėjas. Šiaip tie atvejai ne dažni, siena saugoma gan patikimai. Nežinau, kaip tai įvyko, bet manyčiau, kad čia yra žmogiška klaida, žioplumas“.

„Jie gal praslydo, pasisekė jiems, nes jie, prieš plaukdami žvejoti, turėjo pranešti Lietuvos pasieniečiams, kad jie bus pasienio zonoje. Sunku paaiškinti, kaip jie ten praslydo, bet tiesiog jiems pasisekė, nes pasieniečiai patikimai saugo sieną. Ne kartą žiemą teko su jais bendrauti, jie geranoriškai perspėja, kad esate per arti sienos, ir tu tiesiog atsitrauki toliau. Anksčiau buvo galima būti prie sienos 300 metrų. Kadangi esame išorinė Europos Sąjungos siena, tai yra padidintas atstumas iki 1 kilometro ir 300 metrų. Toliau už tos zonos eina demarkacinė zona, kuri yra neutrali – tiek lietuvių, tiek rusų, ji niekieno. Nežinau, kaip galėjo ten atsidurti šie minėti žvejai. Aš nurašyčiau tai žmogiškai klaidai ir neapdairumui“, – sakė S. Neliupšis.

„Ta laivo, meškerių ir kitos įrangos konfiskacija, kuri įvyko dabar, manau, bus grąžinta. Gal bus teismas, gal dar kažkas, čia jau kaip nuspręs kitos instancijos. Manau, kad turėtų grąžinti“, – pridūrė jis.

Negali žinoti, kaip galėjo pasielgti rusų pasieniečiai, gerai, kad viskas baigėsi gerai, o galėjo būti ir pasodinti kelioms paroms.

Gidas paaiškino, ką reikėtų daryti pastebėjus, kad netyčia kirtote sieną: „Tikrai nereikia niekur nešti kudašių, nes gali prisidirbti dar daugiau reikalų. Tiesiog prieš tokią žvejybą su savimi reikėtų turėti bent asmens dokumentą. Šiaip žvejojant pasienio zonoje, visą laiką turite pranešti telefonu į pasienio užkardą, kad jūs būsite ten. Kaip matome, tokių įvykių yra, o paskui įvyksta nesusipratimai. Gal jeigu tai būtų paprasti žvejai, mes būtume nieko nežinoję, bet kadangi yra Klaipėdos meras, tai gavosi burbulas“.

Esą žiemą, užšalus vandens telkiniams, iki Rusijos galima nueiti ir pėsčiomis – per ledą. S. Neliupšis pasakė, kaip pasitikrinti, ar, eidami ledu, neperžengėte valstybės sienos: „Pernai turėjome gan šaunią žiemą, o ties Rubežiumi labai kimba gana stambūs ir gražūs ešeriai, ir visada kimba ten, kur negalima. Iš tolo, kas 100–200 metrų, matosi Lietuvos pasieniečių kuolai. Tai tikrai aišku, kad ten yra siena. Vėlgi tu turi navigaciją, turi žemėlapius, turi visus būdus pasitikrinti, kur tu žvejosi, kur būsi. Kad nepažeistum sienos, turi pats save kontroliuoti ir žiūrėti, kur tu eini“.

„Yra labai paprastas būdas – prisijungti prie elektroninių valdžios vartų, užpildyti formą gauti leidimui būti pasienio zonoje. Per kažkurį laiką pasieniečiai patikrina tavo duomenis, ar neturi nusižengimų, ar nesi baustas, ir tu per kelias savaites gauni numerį, kuriuo važiuodamas žvejoti į pasienio zoną pasiskambini, pasakai vardą, pavardę, leidimo numerį ir ramiai sau plauki žvejoti. Pasieniečiai žino, kad ten bus Lietuvos piliečių ir tai nesukels jokių rūpesčių nei jums, nei pasieniečiams. Jeigu to dalyko nepadarai ir paskui prisižaidi, tai tada laukia tikrai didelis nemalonumai – ir laiko gaila, ir nervų. Negali žinoti, kaip galėjo pasielgti rusų pasieniečiai, gerai, kad viskas baigėsi gerai, o galėjo būti ir pasodinti kelioms paroms“, – kalbėjo S. Neliupšis.