Automobilių išlaužytos tvoros, mašinų prigrūstos siauros gatvelės, poilsiautojų keiksmai – tai turi kasdien iškęsti pajūrio gyventojai.

Valdžios atstovai jų pagalbos šauksmo negirdi jau dešimtmetį, o vairuotojai atšauna, kad ratų į pliažą nenusineš.

Su karstu – per spūstį

Mašinų įkaitais kiekvieną vasarą tampa Pirmosios Melnragės, Girulių, Karklės gyventojai.

Sudėtingiausia situacija Karklėje, Klaipėdos rajone esančioje gyvenvietėje. Ši teritorija priklauso Pajūrio regioniniam parkui.

"Situacija nevaldoma jau daug metų. Kadangi keliukuose, vedančiuose jūros link, nėra jokių eismą draudžiančių ženklų, karštomis dienomis jos prigrūstos automobilių. Neįmanoma nei namo parvažiuoti, nei vaiko iš kiemo išleisti", – guodėsi Karklėje gyvenanti Kretingalės seniūnaitė Rasa Bučienė.

Karklėje yra dvi gatvelės, kuriomis galima privažiuoti prie pat jūros – viena driekiasi pro vietos kapines, kita – prie buvusio pasieniečių bokšto. Jos senos, nepritaikytos dideliems automobilių srautams.

Siaurose gatvelėse sunkiai prasilenkia du automobiliai, o poilsiautojai savo transporto priemones sustato abiejose kelio pusėse.

"Karštomis dienomis, norint palaidoti žmogų, neįmanoma įvažiuoti į kapines, tiek mašinų būna pristatyta. Nei pėsčiasis čia gali praeiti, nei dviratininkas važiuoti. Eini ir bijai, kad tavęs neužmuštų. Nors lipk į medį, kad išvengtumei nelaimės", – piktinosi karkliškė.

Šiukšles meta per tvorą

Anot moters, dažniausiai siaurose gatvelėse mašinas palieka poilsiautojai, kurie nenori mokėti už stovėjimą. Tai būna jauni, tik ką vairuotojo pažymėjimą gavę asmenys.

"Jie nori ne prie jūros nueiti, o ratais į ją įvažiuoti. Dažniausiai jaunimas atvyksta pasiausti, pašiukšlinti. Taip niokojamas Pajūrio regioninis parkas", – pasakojo seniūnaitė.

Gyventojų skundų automobilius Karklės gatvelėse paliekantys vairuotojai nepaiso. Į karkliškių pastabas jie paprastai atsako keiksmažodžių lavina.

Poilsiautojai meta šiukšles į gyventojų kiemus, o statydami mašinas išlaužo kiemą juosiančias tvoras.

"Pasistatai gražią medinę tvorelę ir, žiūrėk, po kelių dienų ji sulaužyta. Turime aukščiausiomis betoninėmis užtvaromis apsistatyti, kad apsisaugotume nuo atvykėlių", – guodėsi gyventoja.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius pasakojo, jog daug rūpesčių kyla ir nuo Girulių link Karklės vedančiame kelyje, kuris taip pat yra siauras. Čia mašinomis užstatomi net ir dviračių takai.

"Tikras chaosas. Klaipėdos rajono savivaldybė niekaip neįrengia tinkamų vietų automobiliams statyti. Palikti mašinas vairuotojai gali nemokamai, srautai labai dideli. Pasigendame ir policijos dėmesio", – dėstė D.Nicius.

"Darau, ką noriu"

Karkliškiai jau dešimt metų pagalbos prašo rajono savivaldybės, bet rezultatų nematyti.

R.Bučienės teigimu, gyventojai siekia, kad siauromis gatvelėmis būtų leidžiama važiuoti gyventojams, jų svečiams, mašinas paliekantiems kiemuose, ir žvejams, kurie turi Pajūrio regioninio parko leidimą.

Automobilius poilsiautojams karkliškiai siūlo leisti statyti vienoje per Karklę besidriekiančio pagrindinio kelio pusėje. Anot karkliškės, poilsiautojai taip mašinas galėtų palikti, kad ir iki Palangos.

Taip pat prašoma, kad keliukai, vedantys jūros link, būtų sutvarkyti, pritaikyti dviratininkams ir pėstiesiems, čia būtų įrengti suoliukai.

"Tada visi būtų patenkinti. Visi turime teisę nueiti prie jūros. Turi būti patvirtintos taisyklės, kur statyti automobilius, o ne "darau, ką noriu". Pastačius ženklus, užtektų kelių policijos reidų, ir mašinų neliktų. Taip buvo išspręsta Pirmosios Melnragės Molo gatvės problema", – prisiminė R.Bučienė.

Valdžia išeities nemato

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius tikino, jog problemą bandoma spręsti. Tam yra sudaryta speciali komisija. Vakar ji buvo nuvykusi į Karklę įvertinti situacijos.

"Išeities nėra. Neturime vietos, kur galėtume įrengti stovėjimo aikšteles. Šalia esanti žemė – privati. Bijome, kad, jei išvis uždrausime statyti automobilius gatvelėse, gali būti nesaugu. Policija žadėjo dažniau prižiūrėti tas vietas", – teigė vadovas.

Karklėje yra tik viena privati mašinų stovėjimo aikštelė prie stovyklos "Žiogelis", bet ir ji dažniausiai būna pustuštė. Gyventojų manymu, viena 10–20 automobilių aikštelė nieko išspręsti negali.

Klaipėdos rajono policijos Kelių policijos poskyrio specialistas Vaidas Lukšas tvirtino, jog protokolai už ne vietoje paliktą automobilį surašomi pagal Pajūrio regioninio parko atsiųstą sąrašą.

Pastarasis jau yra išaiškinęs 20 pažeidėjų, eilės laukia dar 30. D.Niciaus teigimu, pažeidėjų šiemet kur kas daugiau nei ankstesniais metais.

Už vietą kieme – mokestis

Karštomis dienomis automobilių prigrūstos ir Pirmosios Melnragės gatvelės.

Anot Klaipėdos policijos Patrulių rinktinės 1-os kuopos vado Kęstučio Mitkaus, gyventojai šiemet į mašinas žiūri geranoriškai.

Tačiau pamokyti poilsiautojus melnragiškiai bando patys. Saulėtą dieną iš paplūdimio grįžusi klaipėdietė Vitalija buvo šokiruota. Moteris pasakojo, kad važiavo į Pirmosios Melnragės moterų pliažą. Vietos automobiliui pagrindinėje gatvėje ji nerado. Tad pasuko į šalutinę, neasfaltuotą.

"Automobilį pastačiau kelkraštyje. Jis niekam netrukdė. Grįžusi radau jį "įkalintą" – iš priekio ir galo jis buvo užstatytas kitomis mašinomis. Jos vos nesirėmė į mano automobilį. Iš karto supratau, jog tai padaryta specialiai", – pasakojo klaipėdietė.

Vitalija pradėjo ieškoti, kam priklauso transporto priemonės. Pro šalį ėję vaikinai pažadėjo pakviesti savininką. Įtūžęs vyras išėjo iš šalia esančio kiemo.

"Jis rėkė nesirinkdamas žodžių. Šaukė, jog čia mašinas gali statyti tik gyventojai ir jų svečiai. Maniau, jog prireiks policijos pagalbos. Pasijutau nusikaltėle, nors mano mašina niekam netrukdė. Negaliu jos susilankstyti ir nusinešti į pliažą", – prisiminė Vitalija.

Kai kurie arti jūros gyvenantys melnragiškiai ir karkliškiai naudojasi situacija ir ėmėsi nelegalaus verslo. Už kelių litų mokestį poilsiautojams mašinas leidžia pastatyti savo namo kieme.

Aikštelės būna perpildytos

Prie jūros esančiose gyvenvietėse yra penkios mokamos stovėjimo aikštelės – Pirmosios Melnragės centre, prie molo, Antrojoje Melnragėje, Giruliuose ir neįgaliųjų paplūdimyje. Jose telpa apie 800 mašinų.

Mokestis jose imamas kasdien nuo 10 iki 20 val. Palikti mašiną pusantros valandos aikštelėje kainuoja litą.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis tvirtino, jog automobiliais užpildomos Pirmosios Melnragės centre, Antrojoje Melnragėje ir Giruliuose esančios aikštelės. Karštomis vasaros dienomis vietų čia jau nebebūna dar priešpiet.

Sudėtingiausia situacija – Antrojoje Melnragėje. Ji populiariausia tarp klaipėdiečių ir poilsiautojų.

Anot G.Neniškio, problemų sukelia ir neveikianti švieslentė, kuri informuoja, kiek vietų liko aikštelėje. Atsitiko taip, jog teko nukelti užkardą, nes jis atsidūrė privačiame sklype.

"Stengiamės ją užprogramuoti, kad rodytų nulius arba brūkšnelius. Tačiau ne visi supranta. Vairuotojai vis tiek suka į aikštelę, susidaro spūstys. Kyla konfliktų. Gali būti, jog ateityje vietų šioje aikštelėje bus mažiau, nes dalis jos patenka į privatų sklypą", – tvirtino G.Neniškis.

Mažiau užpildytos prie neįgaliųjų paplūdimio ir Pirmojoje Melnragėje prie molo esančios aikštelės. Pirmoji pilna tik karščiausiomis dienomis.

"Dauguma vairuotojų mano, jog čia mašinas gali statyti tik neįgalieji. Taip nėra. Neįgaliesiems yra pažymėtos vietos. Keista, jog neužpildoma aikštelė, esanti prie molo, nors mašinos statomos ir ant žolės. Gal trūksta informacijos?" – svarstė G.Neniškis.

Sustiprino kontrolę

Karštomis vasaros dienomis pajūryje esančiose aikštelėse vykdoma griežtesnė kontrolė, ar automobilių vairuotojai susimoka už stovėjimą.

G.Neniškio teigimu, į pagalbą tenka pasitelkti ir policijos ekipažą. Dviejų kontrolę atliekančių automobilių nebeužteka.

„Viskas priklauso nuo situacijos, nuo skundų“, – teigė vadovas.

Anot G.Neniškio, situacija pajūrio aikštelėse yra tokia pati kaip ir mieste. Dažniausiai už stovėjimą nesusimoka iš kitų miestų atvykę poilsiautojai.

„Ratų užblokuojama daug. Nemažai ne vietoje pastatytų mašinų nuvežamos. Turime, ką veikti. Problemų nekyla tik mokamose aikštelėse, kur dirba žmonės“, – pabrėžė vadovas.

Įstaiga atlieka ir prevenciją. Ant automobilių vairuotojams paliekami informaciniai lapeliai, kad stovėjimas mokamas.

G.Neniškis tvirtino, jog pasigendama aplinkosaugininkų dėmesio. Karštomis dienomis vairuotojai palieka mašinas bet kur – ant pamiškėse esančių žaliųjų vejų.

„Nepastebime aplinkosaugininkų darbo. Jie galėtų sudrausminti kontrolę. Policijos galimybės ženkliai mažesnės nei aplinkosaugininkų. Pastarųjų straipsniai yra griežtesni“, – teigė vadovas.

Aplinkosaugininkų teigimu, pajūrio miškeliuose patikrinimai yra atliekami.