- Asta Aleksėjūnatė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos rajono gyventojus pribloškė elektrikų abejingumas. Po praėjusią savaitę pajūrį nusiaubusios audros daugybė Klaipėdos rajono gyventojų turėjo gana ilgą laiką išgyventi be elektros.
Gyvenimas it viduramžiais
Kiškėnuose esančiuose soduose dvi savaites saviizoliacijoje nusprendęs praleisti Vytautas tikino, jog dienas turėjo leisti visiškoje tamsoje, klausydamas tik radijo imtuvo ir skaitydamas žinutes telefone.
"Esu tolimųjų reisų vairuotojas, grįžau iš reiso savaitgalį ir nusprendžiau į namus nekelti net kojos. Nuvažiavau į sodo namelį Klaipėdos rajone, o čia gyvenimas – lyg akmens amžiuje. Elektros nėra, tamsu, daryk, ką nori", – stebėjosi vyras.
Šiuo metu Klaipėdos regione likę per 100 gedimų 0,4 kV elektros oro linijose.
Kiškėnuose gyvenanti kita dviejų vaikų mama taip pat stebėjosi, jog nuo praėjusio ketvirtadienio, kai audra nusiaubė pajūrį, be elektros teko sėdėti iki vėlyvo sekmadienio vakaro.
"Maži vaikai, elektrinė kaitlentė ir orkaitė neveikia, kaip man mažamečius pamaitinti? Vežiojau juos pas tėvus du kartus per dieną, kur ir pamaitindavome vaikus", – pasakojo Kristina.
Toje pačioje Dovilų seniūnijoje esančiame Kulių kaime taip pat daugybė gyventojų vertėsi kaip išmanydami.
"Visoje gatvėje nėra vienos fazės. Name neveikia pusė rozečių. Gerai, kad tos veikia, į kurias pajungtas šildymo katilas ir vandens siurblys. Paskambinau ESO trumpuoju numeriu ir paprašiau, kad užregistruotų gedimą. Atsakymas pribloškė. Esą namo viduje esantys gedimai ne elektrikų reikalas. Aš ne specialistė, bet ir taip aišku, jog jei visoje gatvėje, visuose namuose, paprastai tariant, nėra vienos fazės, tai tikrai nėra gyventojų rūpestis. O man liepta privačiai kviestis elektriką", – stebėjosi Liveta.
Sėdėjo be darbo?
Be elektros nuo ketvirtadienio nakties iki pirmadienio gyveno ir Katkų kaimo Bonės gatvės gyventoja.
"Daugybę kartų skambinau trumpuoju ESO telefonu. Operatoriai kalba lyg robotai. Gatvėje, prie pat namų, yra elektros skydinė, kuri labai sena. Prašiau elektrikų, kad atsiųstų žmogų patikrinti šią skydinę, jos būklė labai bloga, galėjo ir vėjas būti kaltas", – pasakojo moteris.
Kaip ir visi kiti, gyventoja vertėsi be šilumos, vandens, per kelias dienas atitirpo šaldiklyje buvusios atsargos.
"Žemaičiai ramūs žmonės, bet jau pasidarė pikta. ESO atstovai paskambino pirmadienį ir klausia, ar turiu elektros tiekimą. Žinoma, jog ne. Atvažiavo, sutvarkė skydinę ir patikino, jog darbas nebuvo sudėtingas. Vyrai teigė, jog visą sekmadienį brigada sėdėjo be darbo ir negavo jokio pranešimo apie gedimą. Aš jiems ir pasakiau, jog tikrai skųsiuosi. Negalima cirko daryti iš žmonių", – pyko Rima.
Fiksavo masinius gedimus
ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Tomas Kavaliauskas aiškino, jog iš kovo 12 į 13 d. Lietuvą talžęs ir masinius gedimus lėmęs 28–31 m/s uraganinis vėjas lėmė tūkstančius gedimų tiek žemos 0,4 kV, tiek vidutinės 10 kV, tiek aukštos 35 kV įtampos tinkle.
Tomas Kavaliauskas / Asmeninio archyvo nuotr.
"Lietuvoje tokio masto gamtinio poveikio elektros tinklui nebuvo daugiau nei 15–20 m. Pastarąjį kartą tokio gūsingo vėjo sukelti masiniai gedimai fiksuoti 1999 metais po uragano "Anatolijus" ir 2005 metais po šalį siaubusio "Ervinas". Po šio elektros tinklo gedimai Žemaitijoje buvo baigti tvarkyti tik praėjus dviem savaitėms", – aiškino T.Kavaliauskas.
Įmonės atstovas tikino, jog audros "Laura", gedimai šalinti žymiai sparčiau – per pirmas dvi paras elektros tiekimas atkurtas 90 proc. ESO klientų, kai po "Ervino" – per 80 proc.
"Šiuo metu Klaipėdos regione likę per 100 gedimų 0,4 kV elektros oro linijose. Kodėl? Šių gedimų tvarkymui prireikia daugiau laiko nes dažniausiai tai būna lūžusios elektros oro linijų atramos, kuriomis elektra tiekiama keliems ar keliolikai ESO klientų. Laikas gaištamas ir dėl to, kad brigados turi atsivežti naujas atramas, atrasti pačią gedimo vietą. Iki jos atvykti kartais būna labai būna sudėtinga, nes, jei tai miškinga vietovė, privažiavimas būna komplikuotas, ypač dėl medžių ir šakų išvartų. ESO specialistams reikia prasiskinti kelią prie gedimo vietos. Kitur dėl įmirkusios dirvos ar pelkėtų vietovių pasiekti gedimo vietą technika labai sunku, ne kartą ESO darbuotojams teko traukti užklimpusius automobilius, o visą įrangą neštis rankomis", – situaciją komentavo T.Kavaliauskas.
Atsiprašo dėl nesusipratimo
Tačiau Klaipėdos rajono gyventojams kelia nuostabą tai, jog Kiškėnų kaimas, kuris kelias dienas gyveno be elektros, yra prie pat elektros jungties pastotės, tačiau elektros vis tiek neturėjo.
"Situacija dėl transformatorių pastotės, esančios Klaipėdos rajone, Dovilų seniūnijos Kiškėnų kaime. Jei turima galvoje ta pati pastotė, tai ji yra ne skirstymo (ESO), o perdavimo tinklų (Litgrid). Iš jos tikrai neatiteka elektra iki gyventojų namų. Dispečeriai patikino, kad jūsų minimai vietovei elektra tiekiama visiškai iš kitos pastotės, o minimosios paskirtis yra visiškai kita", – paaiškino T.Kavaliauskas.
Aiškindamasis situaciją, dėl kokių priežasčių Klaipėdos rajono Katkų kaimo Bonės gatvės gyventojams iki pat pirmadienio teko gyventi be elektros, T.Kavaliauskas nusprendė patikrinti, ar apie gedimą buvo pranešta.
Paaiškėjo, jog iš tiesų žmonės pagalbos kreipėsi dar penktadienį.
"Gedimas registruotas kovo 13 d. 17:30 val. ir jis buvo šalinamas, kodėl darbuotojai taip galėję pasakyti, atsakyti negalime. Tačiau laikytume, kad įvyko nesusipratimas. Atsiprašome gyventojų dėl patiriamų nepatogumų", – teigė T.Kavaliauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą2
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...