Pereiti į pagrindinį turinį

Pajūrio krašto politikai Seime – beveik pusę metų: kai kurie nevengia šou elementų

2021-04-20 02:00

Naujos kadencijos Seimo nariai klaipėdiečiai ir mandatus laimėję pajūrio krašto politikai parlamente darbuojasi jau bemaž pusmetį. Kiekvieno jų indėlis į teisėkūrą per šį laiką – labai skirtingas. Dauguma jų yra gana aktyvūs, tačiau yra ir tokių, kurie viešumoje nevengia šou elementų.

Savijauta: naujos kadencijos Seimo narius, kaip, ko gero, ir visus Lietuvos gyventojus, kol kas labiausiai trikdo bei erzina vis nesibaigianti pandemija ir karantinas, tačiau iš esmės politikai savo padėtimi patenkinti.
Savijauta: naujos kadencijos Seimo narius, kaip, ko gero, ir visus Lietuvos gyventojus, kol kas labiausiai trikdo bei erzina vis nesibaigianti pandemija ir karantinas, tačiau iš esmės politikai savo padėtimi patenkinti. / P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Stiliaus nekeičia

Politikos veteranas Petras Gražulis, į Seimą patenkantis nuo 1996 m., šįkart atsiribojęs nuo visų partijų ir išsikėlęs pats, buvo išrinktas vienmandatėje Gargždų apygardoje.

Seimo Kultūros komiteto ir Laisvės premijų komisijos narys priklauso Mišriai Seimo narių grupei.

Pastarasis jo rūpestis buvo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Vytauto Tomo Raskevičiaus atstatydinimas, atsižvelgiant į tai, kad iki vasario 16 d. po visuomenininkų organizuotos rezoliucijos buvo reikalauta Seimo nario atstatydinimo arba atsistatydinimo iš Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.

Kalbėdamas su žurnalistais apie naujoje kadencijoje nuveiktus darbus, P.Gražulis pabrėžė, kad „nėra pagrindinis dalykas Seimo nariui ruošti įstatymo projektus“.

Baikite juokus čia. Metu ragelį.

Pasiteiravus, ką, be garsiojo šokio, neseniai Klaipėdoje sušokto pagal nešvankią dainelę, yra daugiau nuveikęs, parlamentaras supyko ir pavartojo tarptautinį žodį, kurį praėjusią savaitę dėl seksualines mažumas žeminančios potekstės oficialiai uždraudė Valstybinė lietuvių kalbos komisija:

„Kas pagarsino tą šokį? Žiniasklaida, jūs pagarsinote, ne aš garsinu. Jūs man neaiškinkite, jūs keliate triukšmą, o paskui kaltinate mane. O kai pederastai patys šoka klubuose ir dainuoja šitą dainą, jūs rašote apie tai? Baikite juokus čia. Metu ragelį.“

Petras Gražulis / Redakcijos archyvo nuotr.

Naujokai atrodo solidžiau

12 metų, tai yra tris kadencijas Neringos tarybos nariu iki šiol dirbęs Andrius Bagdonas, su Liberalų sąjūdžiu pagal sąrašą išrinktas į Seimą, čia yra naujokas.

Jis yra Seimo Ekonomikos ir Europos reikalų komitetų, Seniūnų sueigos narys, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojas.

Parlamentaras per beveik pusmetį paskelbė 11 pranešimų žiniasklaidai ir aštuonias įstatymų pataisas.

A.Bagdonas, kaip pats teigė, pradėjęs dirbti Seime, šoko nepatyrė. Vis dėlto naujoką trikdo kai kurių kolegų šou elementai, kurie jaukia darbo ritmą.

„Bet šie žmonės yra mūsų visuomenės atspindys. Jei jie išrenkami į Seimą, vadinasi, rinkėjams jie tinka. Tik labai gaila, kad tokie politikai elgiasi neatsakingai. Jie tarsi deguto šaukštas sugadina medaus statinę, ypač šiuo sudėtingu metu, kai nėra laiko kvailystėms“, – sakė A.Bagdonas.

Kaip teigė politikas, pastarasis jo projektas buvo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurios leistų nevyriausybinėms organizacijoms skirti 1,2 proc. paramą, o biudžetinės įstaigos, kurios ir taip finansuojamos iš biudžeto, tokios galimybės nebeturėtų.

Politikas paminėjo, kad kartu su kolegomis įregistravo ir Azartinių lošimų įstatymo pataisas. Jų esmė yra ta, kad lošimų organizatoriams nebūtų leidžiama avansu dovanoti tam tikrų sumų, kad žmonės, neturintys lėšų, negalėtų žaisti ir kad jie neprasiloštų.

„Matydami siekius uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose, su Zigmantu Balčyčiu įregistravome alternatyvų siūlymą. Jei norime tausoti Kuršių marias ir kad žuvų populiacija ten gausėtų, nei mėgėjai, nei verslininkai neršto metu neturėtų žvejoti, kad tų žuvų gausėtų. Mes manome, kad negalima eliminuoti vien žvejus verslininkus ir palikti tik žvejus mėgėjus. Reikėtų didinti žvejų kontrolę, mažinti kvotas ir taip subalansuoti išteklius“, – kalbėjo A.Bagdonas.

Postai: du į Seimą išrinkti klaipėdiečiai – aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, be savo tiesioginių pareigų Vyriausybėje, turi įsipareigojimų ir parlamente. (P. Peleckio / Fotobanko nuotr.)

Pasijuto it mėsmalėje

Klaipėdietė Ligita Girskienė, „valstiečių“ atstovė, Seime – irgi pirmą kadenciją. Ji išrinkta Marių apygardoje.

Politikė yra Seimo Aplinkos apsaugos, Europos reikalų komitetų narė bei daugybės laikinųjų parlamentinių grupių atstovė, kartu su kolegomis pateikusi septynis įstatymo pataisų projektus.

„Pati inicijavau Aplinkos entuziastų laikinąją parlamentinę darbo grupę, kuri vienija įvairių frakcijų narius. Tiesa, tenka dirbti opozicijoje. Kartais įstatymo projektas, kad ir koks jis būtų geras ir aktualus, jei jį teikia opozicijos atstovai, yra blokuojamas ir neįtraukiamas į darbotvarkę. Seimas yra tarsi mėsmalė. Tempas – labai didelis, informacijos – daug“, – tikino L.Girskienė.

Politikė teigė, jog būtų gerai, kad Seimas bent jau kartais susėstų prie bendro stalo, nesvarbu, valdantiesiems ar opozicijai priklauso parlamentarai, nes esą yra dalykų, kurie turėtų prisidėti prie valstybės gerovės, nepaisant politinės priešpriešos.

„O dabar toks susiskaldymas, kiekvienas yra savo stovykloje. Parlamento salė tapo tarsi kokiu teatru, kur kiekvienas nori kuo geriau pasirodyti. Tokie dalykai labai erzina, kaip ir laiko švaistymas, kai daug kalbų, bet rezultato nematyti. Pati visą gyvenimą dirbau privačiame sektoriuje, todėl toks darbo stilius man nesuprantamas“, – teigė L.Girskienė.

Politikė tikino, kad per karantiną labiausiai pasiilgo susitikimų su klaipėdiečiais, kurie galėtų išsakyti problemas.

Tiesa, L.Girskienė priima pavienius žmones, iš anksto užsiregistravusius, Tiltų gatvėje esančiame biure pirmadieniais ir penktadieniais.

„Ateina žmonės, nes nuotoliniu būdu su vyresniais ne visada pavyksta išspręsti problemas. Labai daug skambučių sulaukiau dėl socialinio būsto nuomos mokesčio padidėjimo. Žmonės nebuvo įspėti ir staiga gavo kelis kartus didesnes sąskaitas. Klaipėdiečiai skundžiasi ir dėl daugiabučių namų administratorių veiklos“, – nurodė Seimo narė.

Bandė atšaukti nuostatas

Dainius Kepenis, taip pat – „valstietis“, Seime yra antrą kadenciją. Šįkart į parlamentą išrinktas pagal sąrašą, jis yra Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas.

„Šią kadenciją jau visai kitoks darbas. Dirbant valdančiojoje daugumoje buvo svarstomi vieni klausimai, o opozicijoje – kiti. Žinoma, sunkiau dirbti pozicijoje, bet ten nors yra galimybė įgyvendinti sumanymus, o dirbant opozicijoje ši tikimybė lygi nuliui“, – tikino D.Kepenis.

Anot jo, „valstiečių“ partijos lyderio Ramūno Karbauskio pasitraukimas iš Seimo bendram jo kolegų darbui esą nepakenkė ir net atsirado „daugiau savarankiškumo ir iniciatyvų“.

„Kai pirmininkas yra šalia, visi pasikliauja, kad jis viską mato, žino ir girdi. O dabar, kai partijos vadas yra toliau, kiekvienas Seimo narys turi rodyti iniciatyvą ir suktis reikia daugiau. Jokio pakrikimo nėra, frakcija – darni. Labiausiai mus trikdo tai, kad priimami antikonstituciniai įstatymai. Porą kartų bandėme atšaukti kai kurias Užkrečiamųjų ligų įstatymo nuostatas, nepavyko. Teks eiti į Konstitucinį Teismą, nes priverstiniai testai ar savo piliečių neįleidimas į šalį yra nesuvokiami dalykai“, – dėstė D.Kepenis.

„Klaipėdos balsas girdimas“

Klaipėdietis konservatorius Audrius Petrošius – Seimo naujokas, tai jo pirma kadencija. Politikas buvo išrinktas Baltijos apygardoje.

Seime jis deleguotas į Socialinių reikalų ir darbo komitetą.

Kaip teigė pats A.Petrošius, pirmojo pusmečio įspūdis parlamente geras, darbas – labai įdomus.

„Panašiai jį ir įsivaizdavau. Tik apimtys didelės ir trūksta gyvo bendravimo su rinkėjais. Svarbiausia, kad žmonės, kurie buvo įpratę mane matyti atliekantį tuos mažus kasdienius darbus, nenusiviltų. Bet dabar jie įgavo kitą mastą. Šiandien tikrai turiu kuo pasidžiaugti, nepaisant to, kad kai kurie darbai gal ir nėra labai garsinami. Mano siekis buvo tapti tiltu tarp mūsų miesto ir nacionalinės valdžios, manau, tai pavyksta realizuoti“, – tvirtino A.Petrošius.

Seimo narys teigė, kad Klaipėdos vadovai paprašė pagalbos organizuojant visuotinės vakcinacijos procesą, tad buvo skubiai surengtas susitikimas su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, ir šis klausimas buvo išspręstas.

A.Petrošius tikino, kad neseniai teko ginti miesto interesus ir dėl sunkvežimių, vykstančių į Klaipėdos centrinį terminalą, kamšačių.

„Nepaisant to, kad esu toli, kiekvieną savaitę būnu Klaipėdoje, jaučiu tą pulsą, problemas, su jomis dirbu. Klaipėdos balsas tampa girdimas Vilniuje, prie to nemažai prisidedu ir pats“, – sakė A.Petrošius.

Rūpi eismo saugumas

Mindaugas Skritulskas, konservatorius iš Palangos, ilgametis kurorto tarybos narys, Seime taip pat pirmą kadenciją.

Ekonomikos komiteto narys neseniai parengė įstatymo projekto pataisas dėl kurortų darnaus vystymo.

„Surengėme tokį dzūkų ir pajūrio bičiulių pasitarimą kartu su kurortų merais ir Kurortų asociacija. Bandysime teikti Seimui šį įstatymo projektą. Esu registravęs ir daugiau įstatymo pataisų“, – teigė M.Skritulskas.

Politikas pripažino, kad po pirmo pusmečio Seime šiuo darbu nenusivylė, esą slogu tik dėl koronaviruso, bet tai aktualiausia tema, todėl natūralu, kad svarbiausi klausimai parlamente susiję būtent su pandemijos suvaldymu.

Į M.Skritulską žmonės kreipiasi įvairiais klausimais, vienas jų – saugus eismas, ypač priemiesčių gyvenvietėse, kad ir Kretingalėje – vaikai eina į mokyklą, o gyvenvietėje nėra šaligatvių, perėjos nesužymėtos.

„Iš vienos pusės, tai yra tarsi savivaldybės problemos, bet žmonės tikisi, kad Seimo narys irgi gali padėti. Pagrindiniai keliai priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, nors kai kurie jų kerta miestelių teritorijas. Tad savivaldybės negali šaligatvių tiesti ir tų kelių tvarkyti, nes tai ne jų turtas. O direkcija renovacijomis nesuinteresuota. Ne kartą apie tai kalbėjau ir su susisiekimo ministru, kad tos gatvės, kurios de facto yra miestelių vidaus gatvės, būtų perduotos savivaldybėms ir būtų skirta lėšų kuo skubiau jas sutvarkyti“, – kalbėjo M.Skritulskas.

Seimo narys teigė neseniai inicijavęs pasitarimą ir dėl eismo saugumo Slengiuose, kur pernai įvyko skaudus įvykis, kai žuvo į mokyklą paspirtuku važiavęs paauglys.

„Man pažadėjo, kad šiais metais ten bus įrengta dar viena pėsčiųjų perėja ir papildomas apšvietimas. Turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys satelitinėms gyvenvietėms prie didžiųjų miestų, kur žmonės patiria nepatogumų. Priemiesčių gyvenvietės sparčiai auga, vystosi, o infrastruktūra pasirūpinti nespėjama. Kitaip tariant, infrastruktūra turėtų eiti kartu su gyvenimu“, – teigė M.Skritulskas.

Dėmesys – laisvės gynėjams

Dar vienas Seimo naujokas klaipėdietis, dimisijos generolas ir buvęs diplomatas, konservatorius Arvydas Pocius, išrinktas Danės apygardoje.

Politikas deleguotas į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.

„Žinojau, kur einu, ir žinojau savo galimybes. Manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete savo indėlį įnešu, o kitose srityse, kur nelabai stipriai jaučiuosi, kol kas nesistengiu reikštis. Aišku, mūsų darbo stilių labai pakeitė pandemija, draudimai, negalėjimas gyvai pabendrauti su rinkėjais“, – kalbėjo A.Pocius.

Parlamentaro indėlis – įregistruotas pirmasis jo įstatymo projektas Dėl laisvės gynėjo statuso suteikimo Lietuvos pareigūnams ir kariams, tiems žmonėms, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. (iki komunistinio pučo Maskvoje) saugojo ir gynė Lietuvos valstybės institucijas.

„Siekiame, kad asmenims, kurie tuo laikotarpiu buvo prisiekę Lietuvos Respublikai ir dirbo policijoje, muitinėje, pasienyje, kariuomenėje, Valstybės saugumo departamente, Šaulių sąjungoje, būtų suteiktas laisvės gynėjo statusas. Bent taip valstybės bus įvertintas tų žmonių, kurie tada realiai rizikavo savo gyvybe, savo šeimų likimais, pasiaukojimas“, – teigė A.Pocius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų