Iš visos Lietuvos į pajūrį suplūstančių poilsiautojų saugumu turėtų pasirūpinti valstybė, o ne kurortų savivaldybės. Tokios nuomonės laikosi Klaipėdos ir Palangos vadovai, nebenorintys iš miestų biudžetų nemenką dalį lėšų atriekti už gelbėtojų paslaugas.

Skęsta ne tik klaipėdiečiai

Apie tai, kad išlaikyti paplūdimyje saugumą užtikrinančius gelbėtojus turi ne savivaldybės, o valstybė, garsiai prabilti išdrįso Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas.

„Žmonių gelbėjimas – valstybės funkcija. Ji ir turi rūpintis poilsiautojų saugumu paplūdimiuose. Tačiau ši funkcija nežinia kodėl tapo savivaldybių ir mes net necyptelėdami ją vykdome. Atrodo, kad pajūryje skęsta tik klaipėdiečiai. O juk iš tikro čia daugiausia poilsiautojų iš kitų miestų“, – dėstė vicemeras.

Pasak V.Čepo, gelbėtojų išlaikymas savivaldybėms nemažai kainuoja. Klaipėdoje šiai tarnybai kasmet skiriama per milijoną litų.

Vicemero teigimu, į Vyriausybę raštu dėl šio klausimo nėra kreiptasi, tačiau kalbėta yra ne kartą. V.Čepas tvirtino, kad į tokius prašymus dažniausiai atsakoma: žiūrėsime.

„Mes ir taip turime visokiausių funkcijų – reikia rūpintis duobelėmis, medžių šakelėmis, šiukšlėmis. Jei nereikėtų išlaikyti gelbėtojų, sutaupytus pinigus tikrai rastume, kur panaudoti. Galėtume remontuoti gatves, pakeisti vaikų darželiams langus“, – pasakojo vicemeras.

Užtektų dalies pinigų

Palanga taip pat laikosi nuomonės, kad gelbėtojus turėtų išlaikyti ne savivaldybė, o valstybė. Kurorto mero pavaduotojas Saulius Simė pasakojo, kad apie tai galvojama ir kalbama seniai.

„Saugumo paplūdimyje užtikrinimo funkcijai lėšos skiriamos iš miesto biudžeto, o juk čia suvažiuoja ne tik vietiniai gyventojai. Pliažuose gelbėtojai profesionaliai užtikrina saugumą“, – tvirtino vicemeras.

Pasak S.Simės, nesakoma, kad valstybė turėtų visiškai išlaikyti paplūdimyje dirbančius gelbėtojus, tačiau privalėtų skirti bent dalinį finansavimą.

„Užtektų ir to. Sutaupytus pinigus galėtume kitur panaudoti“, – pabrėžė vicemeras.

Žavisi Palangos patirtimi

V.Čepo nuomone, reikėtų peržiūrėti ne tik tai, kas turi išlaikyti gelbėtojus, bet ir pačią uostamiesčio tarnybą. Pasak jo, reikėtų vadovautis Palangos pavyzdžiu ir ieškoti privačios įmonės, kuri dirbtų pliaže.

„Gelbėtojų darbas yra sezoninis. Intensyvus tris mėnesius. Tačiau daliai darbuotojų algą mokame visus metus. Aiškinama, kad jie remontuoja techniką. Bet kiek jos yra? Manau, kad nuo kitų metų šią paslaugą reikėtų pirkti. Tada gelbėjimo funkcijai vykdyti reikėtų penkis kartus mažiau lėšų“, – teigė vicemeras.

Politikui keista ir tai, kad gelbėjimo tarnybai šiemet priskirtas ir šiukšlių rinkimas paplūdimyje.

„Gelbėtojas – rimta profesija. Žmonės turi būti pasiruošę šį darbą atlikti tiek teoriškai, tiek fiziškai, nesutrikti situacijoje. Šiukšlių rinkimo priskyrimas čia tas pats kaip lakūnas tuo pačiu metu dar dirbtų ir stiuardu“, – palygino mero pavaduotojas.

Pasak V.Čepo, galbūt reikėtų, kad saugumą visuose pliažuose užtikrintų viena tarnyba. Gelbėtojai, dirbantys paplūdimiuose, galėtų būti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padaliniu.

„Juk turime ne tik jūrą, bet ir Danę. Viskas būtų vienoje vietoje. Be to, paslaugą atliktų profesionalai. Jie ir galėtų ruošti gelbėtojus“, – svarstė mero pavaduotojas.

Siūlo perskirstyti teritoriją

Palangoje privati tarnyba paplūdimiuose saugumą užtikrina penktus metus.

S.Simė tvirtino, kad toks sprendimas pasitvirtino, nes tarnybai išlaikyti reikia kur kas mažiau lėšų. Per metus gelbėtojų funkcijai skiriama per 200 tūkst. litų.

„Nebereikia išlaikyti gelbėtojų žiemą, o tai mums būdavo našta. Žiemą jie nelabai dirbdavo. Jei kas šaltuoju metų laiku ir nušokdavo nuo tilto į jūrą, būdavo kviečiami ugniagesiai. Be to, pradėjus dirbti privačiai įstaigai atsirado ir naujovių. Gelbėtojai aktyviai pradėjo vykdyti prevenciją“, – patirtimi dalijosi Palangos vicemeras.

S.Simės nuomone, vieningos gelbėtojų tarnybos visiems pajūrio paplūdimiams nereikėtų kurti, tačiau problemą dėl Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančio pliažo, kuriame nebudi gelbėtojai, spręsti būtina. Šiuose paplūdimiuose nelaimės nėra retos.

„Klaipėdos rajonui priklausantį paplūdimį, manau, reikėtų perskirstyti. Dalį teritorijos atiduoti Palangai, dalį – Klaipėdai. Šį klausimą reikia spręsti vyriausybiniu lygiu. Šioje dalyje problemų kyla ne tik dėl paplūdimių, bet ir netvarkomų dviračių takų“, – dėstė vicemeras.

Neturi tiek pajėgų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis aiškino, kad maudymosi ir žmonių poilsio prie vandens organizavimo paslaugos priskiriamos prie viešųjų. Pagal Vietos savivaldos įstatymą už jas atsakingos savivaldybės.

Tai, jog pajūryje ilsisi ne tik vietos gyventojai, bet ir poilsiautojai iš visos Lietuvos, todėl saugumą paplūdimiuose turėtų užtikrinti ne savivaldybė, o valstybė, pasak V.Kurkulio nėra rimtas argumentas.

„Kiekvieno kurortinio miesto tikslas į rekreacinę zoną pritraukti kuo didesnius turistų srautus, kurie miestui atneša ir pridėtinę vertę finansine prasme“, – teigė pavaduotojas.

Pasak V.Kurkulio, netikslinga skirti ugniagesius gelbėtojus, turinčius naro kvalifikaciją, budėti prie vandens. Jie atlieka kitus darbus: gesina gaisrus, gelbėja iš jų žmones, likviduoja chemines avarijas. Gelbėti skęstančiųjų jie vyksta tik esant pagalbos prašymui.

Pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad vasarą padidėjus gaisringumui ir taip trūksta pajėgų.

„Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priverstos koreguoti budėjimo ir atostogų grafikus. Kartais pareigūnai net neišleidžiami planinių atostogų arba atšaukiami iš laisvadienių“, – dėstė pavaduotojas.

Važiuoja po darbo valandų

V.Kurkulis tvirtino, kad budėti prie vandens telkinių gali plaukikai gelbėtojai, o Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba visada reaguoja į gautus pranešimus ne paplūdimo teritorijoje, ar paplūdimio teritorijoje po gelbėtojų darbo valandų.

Anot V.Kurkulio, vietovėse, kur nėra įrengta maudyklų, gelbėtojai neprivalo budėti.

Jis atkreipė dėmesį, kad už maudymąsi draudžiamose vietose ar draudžiamu laiku, už saugaus elgesio vandenyje taisyklių nepaisymą gresia baudos. Jos siekia nuo 50 iki 200 litų.

Praėjusios vasaros statistika

Baltijos jūra dėl oro sąlygų, palyginti mažo sūrumo ir nuolat kintančių dugno reljefo bei srovių vadinama viena pavojingiausių Europoje. Todėl didesnis nei 3 balų bangavimas kelia grėsmę kiekvieno žmogaus gyvybei.

Praėjusį sezoną Klaipėdos paplūdimiuose buvo išgelbėti 33 skendę žmonės. 11 iš jų – vaikai.

Palangoje tokių asmenų buvo 48, Neringoje – 5.

Klaipėdoje praėjusią vasarą nuskendo 2 žmonės. Vienas žmogus nuskendo besimaudydamas audringoje jūroje, kai tai daryti buvo draudžiama. Kitas paryčiais, kai gelbėtojai dar nedirbo.

Palangoje nuskendo 2 žmonės. Jie maudėsi neleistinoje vietoje ar esant audringai jūrai.

Šventojoje praėjusią vasarą nenuskendo nė vienas žmogus.

Dar vienas žmogus nuskendo Klaipėdos rajono teritorijoje, kur nebudi gelbėtojai.