Pereiti į pagrindinį turinį

Pajūrio miško sodintojui atkurs paminklą

2024-08-09 12:11

Klaipėda – unikalios istorijos miestas, todėl kiekvienos jo dalies praeitį fiksuojantys ženklai atskleidžia vis daugiau spalvų. Būtent todėl idėja atstatyti pokariu sunaikintą paminklą pajūrio miško želdintojui Johannui Riechertui yra svarbi visiems klaipėdiečiams.

Atminimas: šioje vietoje turėtų atsirasti paminklas J. Riechertui. Apie čia stovėjusį jam skirtą paminklą byloja informacinis stendas.
Atminimas: šioje vietoje turėtų atsirasti paminklas J. Riechertui. Apie čia stovėjusį jam skirtą paminklą byloja informacinis stendas. / Vestos Jašinskaitės, J. Norkienės-Kokkalis nuotr.

Susivienijo entuziastai

Tikėtina, kad jau kitąmet Poilsio parko pakraštyje, netoli vokiečių karių kapus juosiančios akmeninės tvoros, atsiras obeliskas, kuriuo bus įamžintas Poilsio parko kūrėju laikomo J. Riecherto atminimas.

Pasakodama apie tai, Vokietijoje pastaruoju metu gyvenanti klaipėdietė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivink savo miesto parką“ vadovė Jolanta Norkienė-Kokkalis teigė, kad paminklo atstatymo istorija primena Evangelijos pasakymą apie pirmą buvusį žodį, tapusį kūnu.

2021 m. J. Norkienė-Kokkalis su bendraminčiais išleido knygą „Klaipėdos parko istorija“. Ją atidžiai skaitęs asociacijos „Klaipėdos miestiečių draugija“ valdybos pirmininkas Benas Volodzka atkreipė dėmesį į knygoje publikuotą nuotrauką, kurioje matyti tarpukariu keli berniukai prie paminklo J. Riechertui.

Susisiekęs su parko gaivinimo entuziaste J. Norkiene-Kokkalis jis iškėlė idėją šį pokariu nugriautą paminklą atstatyti. Prie jų prisijungė Klaipėdos krašto kultūros paveldo išsaugojimo fondo direktorius dr. Arvydas Urbis.

Taip trys veiklūs, miesto praeitį gaivinti trokštantys žmonės ėmėsi veiksmų.

Gynė miestą nuo smėlio

„Šis paminklas šiandien būtų prasmingas jau vien todėl, kad ne kiekvienas klaipėdietis žino, jog Poilsio parkas nėra natūrali išaugusio miško dalis. Jis buvo pasodintas nuoširdžiai ir ištisą ketvirtį amžiaus dirbusio žmogaus pastangomis. Juk ilgą laiką Klaipėdos priemiesčiai kentė nuo slenkančio smėlio, kuris okupavo ganyklas, daržus, artėjo prie miesto kapinių. Miestiečiai ne kartą skundėsi miesto valdžiai dėl pajūrio smėlio daromos žalos. Taip dar XIX a. pradžioje kilo mintis apželdinti plotus tarp Girulių ir miesto. Pirmieji du atsakingi už apželdinimą asmenys šioje srityje nedaug tenuveikė. O 1825 m. paskirtas plantacijos inspektoriumi J. Riechertas šį darbą dirbo 26 metus ir pagrįstai yra laikomas ne tik parko, bet ir viso miško sodintoju“, – pasakojo J. Norkienė-Kokkalis.

Šis paminklas šiandien būtų prasmingas jau vien todėl, kad ne kiekvienas klaipėdietis žino, jog Poilsio parkas nėra natūrali išaugusio miško dalis.

Pirmas darbas buvo sužinoti, kur tiksliai buvo paminklas šiai asmenybei.

Vietos kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas ir buvęs dienraščio „Klaipėda“ fotografas Liudas Dambrauskas parodė vietą, kurioje reikėtų ieškoti buvusio paminklo liekanų.

Tada spėliota, galbūt paminklas buvo nuverstas ir ten pat palaidotas po žeme. Archeologo Roko Kraniausko tyrimai parodė, kad prie tako palei vokiečių karių kapų tvorą išliko tik šio paminklo pamatai.

Juos A. Urbis pažymėjo senomis plytomis, o netoli tos vietos atsirado informacinis stendas su 1936 m. liepos 7-ąją Klaipėdos laikraščio „Memeler Dampfboot“ išspausdinta šio paminklo nuotrauka.

Pasidalijo darbais

Šiame stende rašoma, kad miesto merui Arvydui Vaitkui palaikant dr. A. Urbis, B. Volodzka ir J. Norkienė inicijuoja paminklo žymiam miško sodintojui klaipėdiškiui J. Riechertui atstatymą. Tai bus ženklas kultūrai, kurioje gerbiamas žmogus, darantis gera visuomenei, ir pagarbos ženklas daugeliui miškininkų, savo darbu puošusių ir puošiančių Klaipėdos kraštą.

Pernai šis klausimas buvo aptariamas Klaipėdos savivaldybėje tada veikusios Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos posėdyje. Sulaukta pritarimo šiai idėjai.

Šiemet ketinama kreiptis į architektą, kuris sukurs paminklo ir jo aplinkos atkūrimo projektą, tada paaiškės, kiek visa tai galėtų kainuoti.

Paminklas turėtų atrodyti visiškai taip pat su autentišku užrašu, kaip buvo iki pokario. Ši vieta turėtų būti apšviesta, greta paminklo turėtų būti įrengti suoliukai ir želdiniai.

„Pasiskirstėme darbais. A. Urbis bendraus su architekte dėl projekto, B. Volodzka rūpinsis paraiškos rašymu finansavimui gauti, aš Vokietijoje ieškosiu medžiagos apie J. Riechertą. Jeigu mums viskas pavyks, norėtume jau kitą pavasarį ar bent iki kitos vasaros pabaigos pakviesti klaipėdiečius prie šio atstatyto paminklo“, – teigė J. Norkienė-Kokkalis.

Tikimasi, kad šiam projektui reikėtų apie 10 ar 15 tūkst. eurų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų