Jūra uostamiesčio poilsiautojams ir toliau dažnai atstos paplūdimio tualetus. Jų trūkumo klausimą šiemet buvo pradėta spręsti – atsirado naujų, tačiau kai kuriose paplūdimio ruožuose gamtiniams reikalams atlikti legalios vietos taip ir neatsiranda. Valdininkai problemą pripažįsta, tačiau kitąmet jokių priemonių, padėsiančių taisyti padėtį, nėra planuojama.

Žmonės nesivargina ieškoti

Neretai pajūrio poilsiautojai pliažuose paėję keliasdešimt metrų į vieną ar kitą pusę ir neradę tualeto, kaip alternatyvą, renkasi jūrą ar atokesnius kampelius kopose.
Nors prie kiekvieno centrinio įėjimo į Girulių, Pirmosios bei Antrosios Melnragės, Smiltynės bei Neįgaliųjų paplūdimius stovi po tualetą, tačiau poilsiautojai, saulės spinduliais besimėgaujantys kiek atokesnėse vietose, patenka į keblią padėtį.

Labiausiai tualetų pajūryje trūkumu skundžiasi moterų paplūdimio lankytojos. Šią problemą pastebintys pripažįsta ir gelbėtojai.

„Šiuo metu labiausiai tualetų stinga moterų paplūdimyje. Tačiau jų ten įrengti neįmanoma, nes nėra tinkamos infrastruktūros – nėra kelių, todėl nebūtų kaip privažiuoti prie tualetų“, – pastebėjo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Pašnekovo teigimu, susidarė paradoksali situacija: šiemet tualetų Klaipėdos paplūdimiuose įrengta daugiau nei pernai, todėl, atrodytų, kad būklė pliažuose gerėja, tačiau vis dar sutinkama nemažai poilsiautojų, kurie nesivargina šiek tiek paeiti iki vietos, kur stovi tualetas.
Neretas dažnai lekia tiesiai į jūrą.

Skaičių padidino

Apie tualetų trūkumą pajūryje kalbama jau ne pirmus metus. Uostamiesčio savivaldybė atsižvelgė į miestiečių ir paplūdimių darbuotojų prašymus bei rekomendacijas ir šiemet prie jūros įrengė 12 naujų „tupyklų“.

Pajūryje stovintys viešieji tualetai valomi kiekvieną dieną, kas mėnesį jų išlaikymas uostamiesčio savivaldybei kainuoja kelis tūkstančius litų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Lenkauskienė informavo, jog šiuo metu penki naujieji konteineriniai tualetai jau stovi Smiltyje. Vienas jų jau veikia, o likusiuose keturiuose dar vykdomi tinklų prijungimo darbai.

Penki nauji biotualetai pastatyti Melnragėje ir du – Smiltynėje. Be jų dar vienas senas dvivietis konteinerinis stoji Antrojoje Melnragėje, vienas panašus – Vėtrų gatvėje ir šeši stacionarūs mūriniai – Smiltynėje.

Iš viso uostamiestyje veikia 53 viešieji tualetai, iš jų 21 – paplūdimiuose. Likusieji išdėstyti parkuose, galinėse autobusų stotelėse, piliavietėje bei kruizinių laivų terminale.

Nors didėjantis viešųjų tualetų skaičius turėjo išspręsti šį nemalonų klausimą, tačiau praktika rodo ką kitą. Vis dėlto, specialistė pastebėjo, kad kitais metais papildomo tualetų pirkimo nėra numatoma.

„Paprasčiausiai trūksta lėšų. Jeigu skirs finansų, tokiu atveju bus galima ir pastatyti“, – pridūrė I.Lenkauskienė.

Poilsiautojai nusikalsta

Nors dažnas paplūdimio svečias pajūrio teritorijoje neradęs viešojo tualeto skuba gamtinių reikalų atlikti į jūrą, tačiau tik nedaugelis susimąsto, jog pažeidžia įstatymus. Už panašius nusižengimus taikomos baudos siekia ir kelis šimtus litų.

„Kai žmogus pajūryje vedžioja šunį ir nesurenka jo ekskrementų, mes jam skiriame baudą. Ji siekia 500 litų. Savo reikalus atliekantiesiems jūroje taip pat būtų galima taikyti panašias sankcijas“, – pastebėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.

Pašnekovas pridūrė, jog vis dėlto bandymas pažaboti neatsakingus poilsiautojus prilygsta kovai su vėjo malūnais.

Anot jo, gyventojo, kuris savo keturkojui leidžia mėgautis laive pažeisdamas įstatymus veiksmus užfiksuoti nesunku, tačiau tylomis nusikalstančiojo jūroje pagauti už rankos neįmanoma.

Gamtosaugininkas pastebėjo, kad neatsakingai elgdamiesi ir teršdami vandenį ar kopas gyventojai pridaro žalos gamtai ir visai eko sistemai.

„Visais atvejais, kai atliekamas toks veiksmas, gamta patiria nuotolį. Baltijos jūra yra pakankamai didelis telkinys, čia yra daug jūros gyventojų, kurie taip pat tokius veiksmus atlieka jūroje, tačiau gamta taip surėdžiusi. Taip turi būti, bet, kad taip turėtų elgtis žmogus – niekur nenumatyta. Todėl fiziologinių reikalų atlikimas ne tam skirtose vietose turi neigiamos įtakos gamtai“, – patikino departamento vadovas.

Trūksta atsakomybės

Papildomų tualetų įrengimą gamtosaugininkai įvardija kaip vieną iš galimų veiksmų, siekiant mažinti teršalų patekimą į vandenį, tačiau pastebi, jog nevertėtų pasikliauti vien tokiu problemos sprendimo būdu.
Kaip ir gelbėtojai, aplinkos sargai pabrėžia, kad ir patys poilsiautojai neretai stokoja sąmoningumo.

„Juk negalime viso pajūrio apstatyti vien viešaisiais tualetais. Žmonėms vertėtų patiems geriau apsidairyti arba poilsiui rinktis vietą, kur netoliese stovi toks objektas“, – pasiūlė A.Kairys.

Šiuo metu visuose bendruosiuose paplūdimiuose viešųjų tualetų esą pakanka, o tie, kurie mieliau renkasi laiką leisti už šių pliažų ribų turėtų įvertinti riziką, jog greičiausiai „prispyrus reikalui“ kils keblumų.