Pajūrinę balžą (lot. Crambe maritima) pajūryje aptiko gamtininkas Almantas Kulbis. Augimvietė rasta netoli Olando Kepurės.

Kažkada seniai pajūrinė balža buvo užfiksuota ties Palanga, bet uostamiesčio ar Karklės prieigose šių augalų iki šiol gamtininkams nepavyko rasti.

Įdomi aplinkybė – šis augalas dygsta nenutryptuose pajūrio ruožuose su sąnašynais.

Šį augalą gamtininkai buvo aptikę ne tik netoli Palangos.

Jo buveinių rasta Latvijos, Estijos, Danijos pajūrio ruožuose, jis šiose šalyse yra visai įprastas augalas.

Pajūrinė balža įdomi tuo, kad tai yra halofitas, kitaip tariant, druskamėgis augalas.

Spėjama, kad jis čia sudygo visai atsitiktinai, sėklas atplukdžius srovėms iš kitų Baltijos regionų.

Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcija prašo poilsiautojų su šiuo augalu elgtis pagarbiai ir leisti nugyventi trumpą sezoną.

Jei jis paliks sėklas, tai gali lemti, kad į pajūrį sugrįš kažkada čia klestėjusi rūšis.

Pajūrinė balža dar kartais vadinama jūros kopūstu. Tokį pavadinimą galėjo lemti stambūs, mėsingi augalo lapai.

Pajūrinėmis balžomis prekiauja kai kurie gėlininkystės ūkiai.

Pajūrinės balžos lapai pavasarį būna pilki, vėliau pašviesėja. Šio augalo žiedai yra labai kvapnūs. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, gali augti ir skurdesnėje, sausoje dirvoje.

Jei augalas auginamas gėlyne, po žydėjimo jis pradeda leisti naujus lapus, senuosius lapus su visais stiebais reikia pašalinti, kad augalas vėl suaugtų dekoratyviu keru.