Klaipėdoje ir jos pašonėje smarkiai suaktyvėjo statybos, – daugiausia statoma individualių namų. Tačiau dygsta ir daugiabučiai, mat prieš euro įvedimą gyventojai toliau skuba investuoti į nekilnojamąjį turtą. Manoma, kad jo kaina dar kils.

Išaugo 30 proc.

Statybų suaktyvėjimas jaučiamas ir Klaipėdos mieste, ir rajone.

Uostamiesčio savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pasakojo, kad nauji pastatai dygsta visoje Klaipėdoje. Intensyviau statoma šiaurinėje miesto dalyje.

"Daugiausia statybų Tauralaukyje, Paupių gyvenvietėje. Dažniausiai statomi individualūs namai, tačiau yra ir daugiabučių. Pastarieji nebėra tokie dideli. Dažniausiai mažaaukščiai, 10–20 butų", – komentavo vedėjas.

Pasak G.Pociaus, vienas kitas namas bus statomas ir centrinėje miesto dalyje, tuščiuose sklypuose arba teritorijose, kur yra griautinų pastatų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius tvirtino, kad rajone nebuvo visiško štilio dėl planavimo ar projektavimo dokumentacijos rengimo.

"Krizės metu projektų buvo rengiama mažiau, bet darbo netrūko. Dabar jaučiame suaktyvėjimą", – teigė vedėjas.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Giedrės Stankevičienės, statomų ar planuojamų statyti pastatų skaičius išaugo apie 30 proc.

"Statybų pagyvėjimas jaučiamas jau porą mėnesių. Tikrai prisidėjo ne po vieną projektą", – informavo pavaduotoja.

Klaipėdos rajone paprastai statomi individualūs namai. Jų statybai išduodama daugiausia leidimų.

Daugiausia naujų namų statoma arčiau Klaipėdos: Slengiuose, Mazūriškėse, Triušeliuose.

Pilys prarado populiarumą

Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai taip pat pastebi, kad Klaipėdoje ir jos pašonėje statybos tapo aktyvesnės.

"Šiemet naujų namų statybos labai suaktyvėjo. Daugiausia žmonės sau statosi individualius namus, o ne įmonės – kvartalus. Yra pripirkta daug sklypų ir dabar juose prasidėjo veiksmas", – pasakojo nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Vadovas tvirtino, kad dažniausiai žmonės stato apie 150–200 kv. m ploto namus. Žinoma, yra ir tokių, kurių plotas siekia 300 kv. m.

"Žmonės pradėjo protingai galvoti. Suprato, kad nereikia ypač didelių namų", – tvirtino direktorius.

E.Jankaus manymu, įtakos statybų pagyvėjimui turi kylanti ekonomika, padidėję atlyginimai.

"Žmonių galimybės didėja ir jie nori įsikurti savo namuose", – pabrėžė direktorius.

Trūksta namų gerose vietose

Anot E.Jankaus, daugiabučių namų statyba nėra tokia aktyvi, kaip individualių gyvenamųjų namų. Dabar nėra statoma didelių naujų kvartalų.

Daugiabučių namų statybos tęsiamos Dragūnų kvartale, Tauralaukyje, Panevėžio gatvėje esančiame kvartale "Dangės vingis". Šalia pastarojo ruošiamasi statyti ir kotedžus.

"Statyti daug daugiabučių namų nenumatoma ir artimoje ateityje", – teigė vadovas.

E.Jankus atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje trūksta naujos statybos daugiabučių namų gerose vietose.

"Įdomus ir reikalingas projektas – Panevėžio gatvės pabaigoje statomi kotedžai. Tai viena geriausių vietų. Šalia – Danės slėnis, geras susisiekimas, netoli mokyklos, parduotuvės. Dabar neturime ko pasiūlyti klientams tokiose gerose vietose, o kotedžų paklausa yra. Populiariausia tarp pirkėjų išlieka šiaurinė miesto dalis", – komentavo vadovas.

Sunku rasti statybininkų

Pasak E.Jankaus, pabrango ir statyba. Išaugo ir medžiagų, ir pačių darbų kaina.

"Medžiagos brangsta kasmet. Vidutiniškai apie 10 proc. Apie 10 proc. yra pakilusios ir pačios darbų kainos. Tam įtakos turi ir vykdoma pastatų renovacija", – tvirtino vadovas.

Prieš trejus metus Taikos prospekto pabaigoje baigtų statyti daugiaaukščių pastatų savininkės bendrovės "BIG Būstas" komercijos direktorius Mindaugas Vėgelė pasakojo, kad vien per pastaruosius trejus metus 20–25 proc. išaugo apdailos darbų kainos.

"Statybininkų rasti sudėtinga. Krizės metu daug gerų apdailos specialistų iškeliavo į užsienį. Prisišaukti juos sezono metu – nuo pavasario iki rudens – yra sunku. Tenka daugiau mokėti, nors nesi garantuotas  dėl darbų kokybės", – komentavo vadovas.

Prašo didesnio užmokesčio

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pasakojo, kad statybų brangimą labiausiai lemia darbo jėgos brangimas. Dabar statybininkams reikia mokėti 7,3 proc. daugiau nei pernai.

"Darbo jėga brangsta, nes kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Skandinavijoje statybininkams mokama daugiau nei Lietuvoje. Tad minėtose rinkose statybos duonos paragavę asmenys yra reiklesni atlygiui. Jie turi galimybę išvykti dirbti kitur. Tai ir brangina paslaugas", – teigė prezidentas.

Pasak D.Gedvilo, 3–4 proc. yra pakilusios ir statybinių medžiagų kainos, palyginti su praėjusiais metais.

"Jei tokios tendencijos išsilaikys, tai naujos statybos namai brangs. Tačiau reikia paminėti, kad darbo jėga sudaro tik 10 proc. namo pastatymo kainos. Tai nėra labai tragiška. Kai pabrangsta statybinės medžiagos, tada naujo namo kaina iš karto išauga", – aiškino prezidentas.

D.Gedvilas prognozavo, kad ateityje statybininkų darbo užmokestis kils. Tam įtakos turės ne tik išaugusi paklausa, bet ir atlygio konvertavimas įvedus eurą.

"Minimalus atlyginimas turės pasikeisti. Jei konvertuotume dabartinį į eurus, atrodytų juokingai. Be to, kaimyninėse šalyse minimalus darbo užmokestis yra didesnis. Turės ką nors daryti", – teigė prezidentas.

D.Gedvilo nuomone, padidėjus darbo užmokesčiui, Lietuvoje nebeturėtų būti statybininkų trūkumo, kuris yra dabar. Tai paskatintų jaunus žmones siekti šios profesijos.

Butai dar brangs

Uostamiestyje suintensyvėjo ne tik statybos. Labai išaugo ir nekilnojamojo turto paklausa. Pagyvėjimas visose srityse jaučiamas nuo sausio. Pasak E.Jankaus, žmonės perka ir butus, ir žemės sklypus, ir namus.

Paklausiausi išlieka senos statybos vieno kambario butai. Tokių būstų trūksta. Auga ir nekilnojamojo turto kainos. E.Jankaus teigimu, jau prabylama, kad bus didinamos naujos statybos butų kainos.

"Nekilnojamojo turto kainos dar nėra labai pakilusios. Veikiausiai didesnėmis kainomis bus pardavinėjami dabar statomi būstai", – komentavo agentūros vadovas.

Nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimui įtakos turi planuojamas euro įvedimas. Žmonės būstus perka ir už santaupas, ir gavę paskolas iš bankų.

"BIG Būstas" pardavimų vadybininkė Vilija Bujanauskienė pasakojo, kad didžioji dalis asmenų, kurie nori įsigyti naujos statybos būstą, užduoda klausimus, susijusius su euro įvedimu.

"Žmonės seka situaciją, matė tendencijas kaimyninėse šalyse. Žino, kad konvertavimas bus į didžiąją pusę. Tai nebus ženklu, bet kai operuojama didelėmis sumomis, susidarys keli tūkstančiai. Kaimyninėse šalyse įvedus eurą, kelis mėnesius rinkoje buvo šioks toks sąstingis. Tačiau gyventojams pripratus prie naujos valiutos, rinka atsigavo. O nekilnojamojo turto kainos nesumažėjo", – teigė pardavimų vadybininkė.

Rezervuoja iš anksto

Pasak V.Bujanauskienės, žmonės nori įsigyti butą kuo pigiau – bijo laukti, nes įvedus eurą būsto kaina gali išaugti. Dabar negalintys įsigyti būsto jį rezervuoja ilgesniam laikui, kad vėliau nereikėtų permokėti.

"Žmonės bijo, kad nebūtų pabrangimo. Dabar yra puiki proga įsigyti butą. Stebime situaciją ir matome, kad kai kurie konkurentai jau yra kilstelėję kainas", – tvirtino "BIG Būstas" pardavimų vadybininkė.

V.Bujanauskienė prognozavo, kad naujos statybos būstų kainos tikrai didės. Užtenka įvertinti, kaip pastaruoju metu kito senos statybos būstų kainos.

"Nuo naujų metų pastarieji gerokai pabrango. Sausį dviejų kambarių suremontuotą butą buvo galima nupirkti už 130 tūkst.–140 tūkst. litų. Dabar ir 180 tūkst. litų prašo už tokį pat būstą be remonto. Žmonės perka senos statybos butus. Net bankai tvirtina, jog neprisimena, kada kreditavo naują statybą", – pasakojo pardavimų vadybininkė.

Neįvertina realios kainos

Senos statybos butus perkantiems žmonėms V.Bujanauskienė patarė neapsigauti. Jų kainos yra priartėjusios prie naujos statybos. Nedaug trūksta, kad jos susilygintų.

"Pavyzdžiui, senos statybos dviejų kambarių, 47 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja nuo 150 tūkst. iki 180 tūkst. litų. Tokio būsto kaina gali būti kur kas didesnė, priklausomai nuo rajono, namo būklės. Vadinasi, vienas kvadratinis metras atsieina nuo 3,2 tūkst. iki 3,8 tūkst. litų. Pas mus naujos statybos buto kvadratinio metro kaina prasideda nuo mažiau nei 3,4 tūkst. litų", – pasakojo "BIG Būstas" atstovė.

Anot jos, žmonės dažniausiai neįvertina vieno kvadratinio metro kainos. Žiūri į visumą.

"Pas mus mažiausių butų plotas siekia 65 kvadratinius metrus. Pigiausi kainuoja 220 tūkst. litų. Žmogus palygina, kad senos statybos butas kainuoja nuo 150 iki 180 tūkst. litų ir neįvertina, kad naujos statybos būsto kvadratinio metro kaina yra mažesnė", – pasakojo pardavimų vadybininkė.

Be to, anot V.Bujanauskienės, senos statybos namuose butus perkantys žmonės nepagalvoja, kiek reikės į jį investuoti ateityje. Anksčiau ar vėliau teks renovuoti. Taip pat, kad senos statybos daugiabučių namų kiemuose trūksta vietos automobiliams. Vertėtų įvertinti ir kaimynystę.

"Naujos statybos namuose negyvens asocialūs asmenys, nes jie neįpirks tokio būsto. Kaimynai bus tvarkingi. Pirkdamas senos statybos būstą, nežinai, ką gausi. Žmonės, kurie perka būstą sau, įvertina viską: ir kvadratinio metro kainą, ir kitas aplinkybes. Į tai nekreipia dėmesio ir senos statybos būstus įsigyja asmenys, kurie yra susitaupę 150 tūkst. litų ir nori investuoti, arba negauna didesnės paskolos – ieško, ką gali nupirkti už tokią sumą", – aiškino atstovė.