Palanga jau kelintus metus vasaros sezoną skelbia dar neprasidėjus vasarai. O tai savotiška rizika, nes šilto saulėto oro užsisakyti neįmanoma. Šiemet poilsiautojų gretas per atidarymo šventę retino žvarbus pajūrio vėjas.
Amatininkų šventė
Pagrindinę kurorto arteriją – Vytauto gatvę – savaitgalį su savo gaminiais buvo okupavę amatininkai. Tai – penktas kermošius, organizuojamas vasaros sezono atidarymo proga.
"Suorganizuoti šventę labai sudėtinga, nes kiekvienas amatininkas daugiau žiūri savo reikalų. O po penkių metų tik dabar pasiekėme rezultatą, kad šventė būtų graži", – pasakojo viena iš renginio organizatorių Valerija Jankūnaitė.
Esą neliko konkurencijos, nesutarimų tarp pačių amatininkų. Buvo nesunku susitarti, kad visų prekybinės palapinės būtų baltos.
Neliko kičo
Ankstesniais metais, pasak organizatorių, kermošiai buvo ne visai kermošiai, ten susirinkdavo daugiausia perpardavinėtojai, kurie prekiavo kiniškais gaminiais, šiemet jų neliko.
"Manau, kad šiemet kermošiuje neliko kičo. Tuo ugdome ir žmonių skonį. Tai nėra pigūs darbai, bet labai gražūs", – įsitikinusi V.Jankūnaitė.
Šiemet įvairiausių meistrų su savo tekstilės, keramikos, medžio ir kitokiais gaminiais iš visos Lietuvos Palangoje susirinko daugiau nei pusantro šimto.
Akcentas – Palangos Juzė
Kaip Palangos sezono atidarymas neįsivaizduojamas be miestą žadinančio pučiamųjų orkestro maršų, tūkstančius žmonių priviliojančios tautodailininkų mugės, taip pastarosios pagrindiniu akcentu tapo M.Valančiaus sukurtas literatūrinis personažas – Palangos Juzė. Jis į šventę atvyko su šeimyna gėlėmis apkaišytu vežimaičiu.
"Iš tikrųjų Palangos Juzė, pagal visas lietuvių etnokultūros tradicijas, kol jaunas buvo siuvėjas atklajojo, pribernavo, pripokštavo, o paskui sukūrė labai gražią šeimą, vedė Domicelę, turėjo sūnų Kazelį ir visada aplankydavo savo tėvus Palangoje. Taigi iš Palangos Juzės turėtų mokytis visi Lietuvos vyrai, koks turi būti tikras lietuvis", – teigė Palangos kermošiaus viešnia etnologė Gražina Kadžytė.
Pasižmonėję mugėje didžiausio šalies kurorto svečiai pasklido po miestą, kur netrūko ir kitų renginių: koncertų, parodų, gausių vaišių.
Žirgų lenktynės pajūryje
Sekmadienį atgaiva buvo krepšinio, teniso ir paplūdinio žirgų lenktynių gerbėjams.
"Grožis, jūra, žirgai, ko daugiau žmogui reikia?" – kalbėjo Lietuvos žokėjų klubo vadovas Remigijus Poškus.
Tokias lenktynes Europoje rengia tik trys valstybės. Jose siekiama išsiaiškinti, kuris žirgas greitesnis, ir kuris turi daugiau ištvermės. Nes ant smėlio lenktyniauti reikia daug jėgos.
Šiemet lenktynėse dalyvavo 19 įvairių veislių žirgų ir pirmąkart lenktyniavo žemaitukai.
Raiteliai ir žirgai į šį renginį atvyko iš visos Lietuvos. Nugalėtojams teko prizai nuo 800 iki 5 tūkst. litų.
Naujausi komentarai