- Jurgita Andriejauskaitė, Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
-
G. Nausėda tikisi, kad A. Smetonos paminklas ras vietą ir Vilniuje, ne tik...
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad atidengus paminklą buvusiam pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai jo atminimas bus įamžintas ir sostinėje.
Vilniui atsisakius idėjos sostinėje pastatyti paminklą Gedimino pr. – Vilniaus gatvės skvere, paminklui vietą rado Palanga – miestas, kuriame prezidentas lankė mokyklą ir mėgo ilsėtis.
„Vilnius atsisakė ne apskritai įamžinimo, o šito įamžinimo. Tikiuosi, kad prezidentas A. Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte ir tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų samprotavimų“, – antradienį Palangoje žurnalistams sakė prezidentas.
G. Nausėda teigė apgailestaujantis, kad istorikai bei publicistai dažnai „pavagia iš A. Smetonos ketvirtį amžiaus jo gyvenimo“.
Tikiuosi, kad prezidentas A. Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte ir tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų samprotavimų.
„Mes kažkodėl galvojame, kad A. Smetona buvo kažkur pasislėpęs ir staiga atsirado 1926 metais, įvykdžius valstybės perversmą, kaip jie sako, ir vertiname jo veiklą tiktai tuo paskutiniuoju jo gyvenimo laikotarpiu. Man Antanas Smetona yra žmogus, kuris nuo pat jaunumės, dar nuo progimnazijos suolo ėmė domėtis draudžiama lietuviška spauda, nešė lietuvišką žodį, rašė publicistiką ir darė tai talentingai“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, mažiausia ką gali padaryti Lietuva A. Smetonai, kuris kilo į pirmuosius ideologinius mūšius dėl Lietuvos nepriklausomybės ir kuris visą gyvenimą gyveno Lietuvos idėja, tai dar kartą nusilenkti.
„Bet, kad turėtume kur nusilenkti, reikia turėti jo atvaizdą ir jo simbolį. (...) Man pačiam lankantis Palangoje dar ne kartą norėsis stabtelti prie pirmojo prezidento paminklo ir pasakyti jam ačiū, kad mes turime sutaurintą Lietuvos simbolį ir dėl to simbolio mes kovojome“, – sakė G. Nausėda.
Sostinė paminklo atsisakė
2021 metais Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius įgyvendinti tuomet konkursą laimėjusį paminklo A. Smetonai projektą, jį statyti pasisiūlė Palanga. Tų pačių metų liepą Vyriausybė kurortui perdavė autorines paminklo teises, jis turėjo būti atidengtas pernai.
Dar buvusios Vyriausybės skelbtą paminklo A. Smetonai konkursą 2020-ųjų spalį laimėjo projektas „622522“, jo autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
Autoriams teko perprojektuoti architektūrinę dalį, nes Vilniuje skulptūra turėjo stovėti šalia judrios gatvės, o Palangoje atsidūrė greta žalumos.
„Vieta tikrai gera, ten sudėtinga vieta, Vilniuje, o čia – laisva, nėra aplink papildomų akcentų ar pastatų, istorijos ir visa kita“, – teigė skulptorius K. Venclovas.
Anot jo, skulptūra pagaminta iš storos geležies, kuris yra tvirtybės simbolis. Bandyta perteikti iškilaus šalies veikėjo svarbą kaip politiko, vadovėlių rašytojo, kalbos normintojo.
„Todėl pati skulptūros forma įgavo knygos atvarto arba knygos viršelio formą. Ir, žinoma, paties A.Smetonos kaip asmenybės, prezidento nuotrauka, kuri pritaikyta pjovimui metalo plokštėje, atspindi neperdirbtą, ne dailininko perkurtą veidą, o tokį, koks buvo“, – žurnalistams sakė K. Venclovas.
Architekto G. A. Sakalio teigimu, vienokią skulptūrą praeiviai matys šviečiant saulei, kitokiu kampu ji atsiskleis krentant šešėliui ir sutemus, tuomet „atsiranda švietėjiška A. Smetonos veikla – šviesa“.
R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.
Bendruomenė neprieštaravo
Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas teigė, jog kurorte diskusijų dėl pirmojo prezidento skulptūros pastatymo nekilo.
„Yra trys faktoriai, kurie susiję tampriai su Antanu Smetona ir Palanga. (...) Šiandien sukanka 130 metų kai jis baigė Palangos progimnaziją. Taip pat jis buvo derybinėje grupėje dėl Palangos grąžinimo Lietuvai, vienas pagrindinių žmonių, kurio dėka Palanga šiandien priklauso Lietuvos Respublikai“, – teigė jis.
Kurortas skulptūrai parinko skverą tarp Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvių sankryžos, visai greta Baltosios vilos, kur, anot R. Trautmano, prezidentas praleido ne vieną vasarą čia ne tik poilsiaudamas, bet ir tvarkydamas valstybinius reikalus.
Kultūros ministerija A. Smetonos įamžinimo paminklui dar 2021-aisiais buvo skyrusi 250 tūkst. eurų. Palangos savivaldybė prisidėjo dar 100 tūkstančių eurų.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais Jungtinėse Valstijose, kilus gaisrui jo namuose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Klaipėdos vanduo“ klientus kviečia pasinaudoti naujomis elektroninių paslaugų galimybėmis
Atsižvelgiant į klientų poreikius, bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atnaujino „E-paslaugos“ savitarną ir įdiegė efektyvesnį bei saugų prisijungimo būdą naudotojams. Naudodamiesi šiuo funkcionalumu, visi įmonės klientai s...
-
Šilutė dėl sausros įveda draudimą lankytis miškuose, skelbia ekstremalią situaciją
Šilutės rajono savivaldybė dėl gaisrų pavojaus nuo ateinančio antradienio įvedą laikiną draudimą lankytis savo teritorijoje esančiuose miškuose, skelbia ekstremaliąją situaciją dėl sausros žalos žemės ūkiui. ...
-
KU botanikos sodo kolektyvą žiedais nudžiugino pirmąkart pražydęs ginkmedis
KU botanikos sodo, šiemet švenčiančio įkūrimo 30-mečio jubiliejų, komanda krykštauja iš džiaugsmo – tikrą dovaną kolektyvui įteikė čia augantis ginkmedis (Ginko biloba). Sodo senbuvis birželį išskleidė pi...
-
„SKY 21“ terasa – vasaros pramogų kodas
Ryškiomis spalvomis ir nerūpestingu šurmuliu į mūsų kasdienybę įžengusi vasara akina godžiai mėgautis kiekviena šiltojo sezono akimirka. Būtent šį metą pačioje Klaipėdos širdyje atgimsta ir „SKY 21“ ...
-
Klaipėdos savivaldybėje administracijos direktoriaus pareigas pradeda eiti A. Žukas6
Darbą Klaipėdos savivaldybėje penktadienį pradėjo naujai paskirtas administracijos direktorius Andrius Žukas, pranešė savivaldybė. ...
-
Smegduobės Klaipėdos gatvėse – amžinas reikalas?2
Vairuotojai šiurpsta – mėnesį Trilapio gatvėje žiojėja smegduobė, kurios niekas iki šiol nesutvarkė. Trečiadienį dar viena didžiulė smegduobė atsirado Priestočio gatvėje. ...
-
Uostamiestyje atvers Sakurų parką
Ilgai lauktas Sakurų parkas pagaliau bus atvertas visuomenei, nors rangovai ir būgštavo, kad miestiečiai išmindys per sausrą pasėtą žolę. ...
-
Laukiantiems socialinio būsto – viltis2
Daugiabutis, esantis Klaipėdoje, Rambyno g., netrukus bus perduotas eksploatuoti administratoriui. Jame šios vasaros pabaigoje įsikurs teisę į socialinį būstą turintys klaipėdiečiai. ...
-
Eismas Jakų žiedinėje sankryžoje: pirmumas įžūlesniems?10
Vairuotojai piktinasi eismo organizavimu Jakų žiedine sankryža – nuo Klaipėdos pusės dauguma vairuotojų į sankryžą bando įsmukti pirmąja eismo juosta, kuri skirta išsukti Šilutės link. Braudamiesi į antrąją juostą, vairuotoj...
-
Pajūryje – sveikinimai iš Rusijos23
„Sveikinimai atvykus į Rusiją“. Tokias žinutes gavo dviračių taku pajūryje važinėję klaipėdiečiai. Į Rusijos operatoriaus mobilųjį ryšį klaipėdiečių telefonai persijungė jiems esant Klaipėdos miesto teritorijoje. ...