Būtent todėl kovo 22 d. Palangos savivaldybės administracijos direktorė pasirašė įsakymą, kuriuo paskelbė ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių.

Tokios drastiškos priemonės prireikė todėl, kad šalies Vyriausybė šiemet neskyrė pinigų paplūdimiams maitinti. Ekstremali situacija privers ją tai padaryti.

Pasak Palangos savivaldybės ekologės Redos Kairienės, apsauginis kopagūbris griūva.

"Savivaldybė buvo užsakiusi tyrimus, kuriuos atliko Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto specialistai. Krantotvarkininkai nustatė, kad kopagūbrio būklė yra kritinė, būtina imtis stabilizavimo priemonių, jog būtų užkirstas kelias didesnėms nelaimėms", – kalbėjo ekologė.

Paskaičiuota, kad stabilizuoti kritinei būklei reikia mažiausiai 5 tūkst. kubinių metrų smėlio. Jis bus atvežtas iš Šventosios, kur jūros tėkmė didžiąją dalį smėlio ir nuplauna. Ketinama ne tik tvirtinti kopą, bet ir papildyti paplūdimį.

Pasirodo, palyginti su 2012 m., paplūdimys sunyko dviem metrais, o jo plotis sumažėjo dešimčia metrų.

2011–2012 m. ši teritorija buvo pamaitinta beveik 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tokio smėlio papildymo užtenka maždaug penkeriems metams.

R.Kairienė tikino, kad piečiau nuo jūros tilto esančio stabilaus paplūdimio pavyzdys rodo, jog smėlio papildymas yra veiksminga priemonė. Tiesa, šis darbas negali būti vienkartinis, o turi būti daromas nuolat.

"Pliažo priežiūrai, takams, aptvarams Palangos miesto biudžete kasmet numatoma tam tikra pinigų suma. Yra patvirtinta pajūrio juostos tvarkymo programa, o joje surašytos priemonės, finansuojamos biudžeto. Tai darydavo ir Aplinkos ministerija. Šiemet ministerija pinigų tam neskyrė. Nuo praėjusios vasaros situacija pajūryje kelia didžiulį susirūpinimą. Savivaldybės administracija taip siekia parodyti, kad būtina kažką skubiai daryti gelbstint pakrantę. Visa tai būtina atlikti iki vasaros pradžios", – tikino R.Kairienė.