Pamatas – istorinis paveldas

„Praeitį turi vertinti bendruomenė arba žmonės, kurie atvyksta į Palangą, Šventąją, tie, kurie čia gyvena. Man pačiam norisi pasidžiaugti – ne pasigirti, kad per tą dešimtmetį mūsų komanda didelių klaidų nepadarė. Ir kad per tą laiką Palanga yra visiškai pakeitusi savo veidą ir ant sėkmės bangos – tą tikrai galiu pasakyti. Matyt, ta visa žmonių, daugelis kurių čia gimę ir užaugę, sinergija duoda rezultatą, kuris pasiektas dideliu tikėjimu ir patriotizmu“, – šypsojosi miesto vadovas.

Tuomet, 2011-aisiais, prisimena pašnekovas, reikšmingiems pokyčiams impulsą davė prioritetinis uždavinys – atkurti grafų Tiškevičių paveldą, atgaivinti istorinę miesto savastį.

„Tuo metu situacija atrodė labai liūdnai, tačiau pamažu ji iš esmės pasikeitė. Atnaujintas Birutės parkas, Gintaro muziejus atgimė iš pagrindų, kaip ir vila „Anapilis“, kur įsikūrė taip svajotas Palangos kurorto muziejus. Kurhauzas pakilo iš pelenų – laimėjome visus teismus su antrąja nedraugiška puse ir atstatėme miestui labai svarbų istorinį pastatą: drąsiai galiu pasakyti, kad tai yra Palangos širdis, pastatas, nuo kurio prasidėjo ir kurortas. Tai, jog pavyko sugrąžinti Palangai grafų Tiškevičių paveldą ir dar labiau pritaikyti jį kurorto svečių bei palangiškių reikmėms, turbūt yra didžiausias pasiekimas, ką pavyko nuveikti per tuos metus“, – pripažino Š.Vaitkus.

Kad Palanga yra visiškai pakeitusi savo veidą ir ant sėkmės bangos – tą tikrai galiu pasakyti.

Neišnaudoto potencialo arimai

Naujam gyvenimui prikeltuose istoriniuose pastatuose atsivėrusios kultūrinės erdvės prisidėjo ir prie kito ambicingo siekio – vasaros kurortą paversti ištisus metus aktualiu traukos tašku.

„Palanga neturėjo uždarų objektų, kur renginiai galėtų vykti ne sezono metu. Suprasdami, kad mieste turi atsirasti daugiau patrauklių erdvių kultūrai, ėmėmės uždaros koncertų salės statybos. Projektas buvo įgyvendintas labai sparčiai, ir šiandien Palanga turi išties unikalų dalyką, tarptautinių ekspertų pripažintą salę, – kalbėjo miesto vadovas. – Kitas ambicingas planas – už Koncertų salės pastatyti meno ir muzikos namus, kurie galėtų būti mūsų prestižinio orkestro bazė, juose pasirodytų chorai iš visos Lietuvos, vyktų festivaliai ir kita.“

Kaip pripažįsta pašnekovas, neišnaudoto Palangos patrauklumo potencialo arimai vėrėsi ir ieškant sprendimų, kaip į kurortą privilioti aktyvų laisvalaikį propaguojančius žmones bei sportininkus.

Šarūnas Vaitkus / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Palangoje – unikalios sąlygos sportuoti, bet prieš 10 metų kurortas neturėjo jokios specializuotos sporto salės, tad nacionalinės krepšinio rinktinės tuo metu tikrai nebūtume sugebėję prisivilioti“, – prisimena meras.

2014 m. iškilęs modernus sporto kompleksas, po metų rekonstruotas stadionas šiandien į Palangą vilioja ne tik šalies, bet ir užsienio profesionalius sportininkus, kurorte rengiami Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai.

Spūstys jau tapo istorija

Dar vienas svarbus ir, mero žodžiais, visuomenę telkiantis objektas – Palangos miesto baseinas – duris atvėrė tik 2019-aisiais, tačiau šiandien kurortas be šios erdvės taip pat nebeįsivaizduojamas.

„Ilgus metus vaikai, gyvenantys prie jūros, neturėjo kur mokytis plaukti. Vien nuo 2019 iki 2020 m. baseinas suteikė 33 tūkst. kartų nemokamų paslaugų mūsų mokiniams, kurie čia turėjo fizinio lavinimo pamokas. Ne mažiau svarbus tikslas buvo suteikti patrauklių veiklų galimybę senjorams – tiek viešojoje pirtyje, tiek baseine jie gali apsilankyti už prieinamą kainą“, – vardijo Š.Vaitkus.

Mums pavyko pasiekti, kad Palangą pamėgo jaunos šeimos su vaikais. Ir žmonės kurortą renkasi ne vien ilsėtis, bet ir gyventi.

Palangos mero teigimu, vertinant pastarųjų metų nuveiktus darbus, didžiuliai miesto gyvenimo pokyčiai sietini ir su įgyvendintais sėkmingais infrastruktūros projektais, pradedant rekonstruotais įvažiavimų ir išvažiavimų ruožais, visiškai sutvarkytomis dešimtimis gatvių ir baigiant aplinkkeliu.

Anot Š.Vaitkaus, šiandien turbūt jau retas pamena varginančias kamšatis, kurios vasaros sezono įkarštyje dusindavo miestą ir vargindavo keliautojus.

Kai gera ne tik svečiuotis

„Per metus aplinkkeliu pasinaudoja beveik 3,5 mln. autotransporto priemonių – tad visas šis srautas važiuotų pagrindinėmis Palangos gatvėmis, jei šiandien tokio kelio neturėtume“, – įspūdinga statistika dalijosi pašnekovas.

Nemažai investicijų mesta ir į gyvenamųjų kurorto kvartalų infrastruktūros atnaujinimą, pagrečiui sparčiai modernizuojant senosios statybos pastatus – šiuo metu mieste renovuota apie 40 proc. daugiabučių.

Miesto vadovo teigimu, tai, kad kurortas eina teisinga linkme, byloja ne vien miesto svečių srautai bei neslopstantis Palangą besirenkančių investuotojų aktyvumas.

Pasak Š.Vaitkaus, pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė ir pačių poilsiautojų kontingentas.

„Mums pavyko pasiekti, kad Palangą pamėgo jaunos šeimos su vaikais. Ir žmonės kurortą renkasi ne vien ilsėtis, bet ir gyventi. Palanga yra viena iš nedaugelio savivaldybių, kur gyventojų skaičius auga. 2019 m. liepos 1 d. gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą mieste, buvo 17,4 tūkst., naujausiais duomenimis, šis skaičius siekia 18,3 tūkst.“, – duomenimis dalijosi pašnekovas.

Š.Vaitkus neatmeta, jog šį augimą lėmė ir pandemijos situacija. „Tačiau didžiosios dalies atvejų su tuo nesiečiau“, – teigė meras.

Vizijose – atgimęs uostas

Kaip juokavo pašnekovas, kalbėti tiek apie nuveiktus sėkmingus darbus, tiek apie laukiančius planus galėtų turbūt nesustodamas. Tačiau paprašytas įvardyti didžiausią artimiausio meto iššūkį, Š.Vaitkus konkretus.

„Pagrindinė šių dienų užsibrėžta ambicija – Šventosios uosto atgimimas. Manau, kad jis turėjo būti rekonstruotas ir pritaikytas turizmui jau vakar. Šis objektas neabejotinai sukurtų didžiulę pridėtinę pajūrio vertę, taptų unikalia traukos vieta. Čia galėtų įplaukti jachtos, žvejai pargabenti savo pagautas žuvis, galbūt kepti jas vietoje ir pan.“, – vizijomis dalijosi pašnekovas, pasidžiaugęs, jog apčiuopiami uosto rekonstrukcijos darbai turėtų startuoti jau netrukus.

Kaip sakė kurorto vadovas, jei žmogus neturi ateities planų, jis faktiškai nebegyvena.

Tą patį neabejotinai būtų galima pasakyti ir apie miestą, kurio gyvastį, energiją ir augimą palaiko jame gyvenantys žmonės.

„O Palangoje tų planų nuolatos atsiranda ir, tikiu, visada atsiras“, – šypsojosi Š.Vaitkus.