Anksčiau ledą sprogdino
2002 metų potvynis truko nuo sausio iki balandžio, o vanduo buvo apsėmęs teritoriją su 600 žmonių.
Buvęs Kintų seniūnas Antanas Kližentis šiais metais prognozuoja šimtmečio potvynį.
Tiesa, pamario senbuvis kol kas turi vilčių, kad nelaimių pavyks išvengti vien dėl palankių dienos ir nakties oro temperatūrų – sniegas nyksta palengva.
„Mano manymu, potvynis bus didelis, nes ledo ir sniego yra daug. Jei tik temperatūros šoktelės, pradės viskas staiga tirpti. Gali būti ir šimtmečio potvynis“, – patikino A. Kližentis.
Šių dienų žmonės net neįsivaizduoja, kad prieš kelis dešimtmečius pamaryje dėl potvynio grėsmės buvo imamasi drastiškų priemonių – Atmatoje ledas buvo sprogdinamas.
„Ne, dėl Rusijos pasienio artumo dabar nesprogdins niekas ledo. Mes šiais laikais labiau saugome paukščiukus, medelius ir žuvytes. Žmogus lieka paskutinėje vietoje. Tačiau baisiausia tai, kad jei įvyks šimtmečio potvynis, žemupyje esantys pylimai tikrai neatlaikys. O tai reikš, kad po vandeniu atsidurs ištisi kaimai“, – kalbėjo buvęs Kintų seniūnas.
Kitas ledo tirpdinimo metodas, kurio anksčiau griebdavosi pamario gyventojai, būdavo durpės. Jas Nemuno žemupyje ant ledo barstydavo lėktuvai.
„Nežinau, kodėl tai nedaroma? Gal lėktuvų neturime? Tai paskutinė priemonė, bet ji gali būti ir vienintelė šiais metais“, – pečiais gūžtelėjo A. Kližentis.
Draudimas žalos neatlygins
„Trečdalis seniūnijos atsidūrė po vandeniu, nes Tenenys pylimą praplovė. Tą kartą užpylė Minijos kaimą, Rūgalių, Šyšgirių, Šyšos kaimus. Buvo kilęs pavojus žmonių gyvybei“, – apie 2002 metų potvynį pasakojo A. Kližentis.
Paklaustas, ar valdžia tinkamai atliko namų darbus, ruošiantis potvyniui, A. Kližentis pripažino, kad pačios savivaldybės mažai ką gali.
„Nėra ir valstybės požiūrio. Jei kils itin galingas potvynis, bus padaryta žala. O aiškėja, kad gyvenantiesiems potvynio rizikos zonoje draudimas negalioja. Potvynių rizikos žemėlapiai patvirtinti, ten aiškiai nurodyta, kokios teritorijos gali būti užlietos. O jei ten gyvena žmogus, jis gali apsidrausti, gali mokėti pinigus, bet išmokų dėl potvynio jis negali tikėtis“, – pastebėjo A. Kližentis.
Evakavo ir gyvulius
A. Kližentis potvynio zonoje gyvenantiesiems turėjo tik vieną patarimą.
„Nelaimės akivaizdoje pirmieji į pagalbą ateina tie, kas gyvena konkrečioje teritorijoje. Jokia valdžia ir jokia kariuomenė nuo potvynio neišgelbės. Mano patirtis byloja, kad tokio masto nelaimės įvyksta staiga ir naktį. 2002 metų potvynio metu vandens buvo iki palangių“, – pasakojo A. Kližentis.
Tris dešimtmečius Kintų seniūnu dirbęs vyras pripažino, kad staiga teko evakuoti ne tik gyventojus, bet ir gyvulius.
„Tą kartą pylimą pralaužė 23 val., o jau dvyliktą nakties mes vežėme gyvulius iš paskutinės sodybos. Vandens pasipriešinimas buvo toks didelis, kad traktoriaus priekį kėlė į viršų“, – prisiminė buvęs seniūnas.
Jis pripažino, kad viduryje nakties į pagalbą dažniausiai ateina patys žmonės, vietiniai iš tos pačios seniūnijos.
„Labai liūdna, nes potvynio pasekmės gali būti tragiškos. Mūsų krašte pylimai yra seni, vyrauja durpinis sluoksnis. Šiais metais gelbsti tik tai, kad dar yra šiek tiek įšalo. Jei nebūtų įšalo, potvynio banga pylimą pjautų it peiliu. Tada gelbsti tik smėlio maišai“, – akcentavo A. Kližentis.
Vieno potvynio metu Minijos ir Rūgalių kaimų gyventojai patys išsaugojo pylimus, visą naktį pildydami smėliu maišus ir jais tvirtindami pylimus.
„Jų dėka buvo išsaugoti pylimai. Tą kartą įmonė smėlio atvežė, bet pylimą nusprendė tvarkyti po savaitgalio. O potvynis prasidėjo tą pačią naktį. Net maišų nebuvo. Buvo labai didžiulė įtampa. Kariuomenės žmonės tik po kurio laiko atvyko į pagalbą“, – pasakojo A. Kližentis.
Senamiestis – rizikos zona
Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis yra akcentavęs, kad draudimo bendrovės nepadengia žalos gyventojams ten, kur stichija prognozuojama dažnai. Pavyzdžiui, pamaryje.
„Potvynis yra draudžiamasis įvykis. Tačiau valstybė yra paruošusi potvynių žemėlapį, pagal kurį galima matyti, kurios vietos yra potvynių rizikos zonoje, kurios ne. Turime suprasti, kad draudikas draudžia nuo staigaus ir netikėto veiksmo. Pamaryje nuolatos vyksta potvyniai, tad draudikai tokios rizikos negali prisiimti“, – LRT radijui kalbėjo A. Romanovskis.
Mažai kas žino, kad naujausiame potvynių grėsmės žemėlapyje Klaipėdos senamiestis iki Didžiosios Vandens gatvės priskiriamas rizikos zonai.
Ramesni turėtų būti gyvenantieji už Tiltų gatvės, toje senamiesčio pusėje draudimas atlygintų žalą.
Didelės rizikos zonai priskiriama teritorija nuo Liepų gatvės iki Dangės upės už Mokyklos gatvės viaduko.
Palei Dangę didelė rizika gali kilti Garažų gatvei. Visa teritorija iki upės posūkio priskiriama pavojaus zonai.
Jei kiltų didelis potvynis, Klaipėdoje didelės rizikos grupei priskiriamos naujos statybos namai netoli Dangės upės, Kretingos gatvės rajone.
Tauralaukyje gyvenantys klaipėdiečiai taip pat turėtų paanalizuoti potvynių rizikos žemėlapius ir pasiaiškinti, kokios grėsmės gali kilti jų turtui.
Paruošė 12 tūkst. maišų
Pietinėje Klaipėdos dalyje į rizikos žemėlapius patenka ta teritorija, kuriai grėsmę gali kelti Smeltalė.
Ši upė, tekanti per Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių administruojamas teritorijas, dėl gausaus kritulių kiekio pasižymi staigiu vandens lygio kilimu ir greitu ištvinimu.
Dėl Smeltalėje vykstančių potvynių kyla didelis pavojus Klaipėdos pietrytinės dalies gyventojams, esantiems Laistų sodų gyvenvietėje.
Į potvynių rizikos žemėlapį nuo šiol įtraukti ir Dituvos sodai.
Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono vadovai pranešė, kad smėlio maišais jau yra pasirūpinta.
Uostamiesčio savivaldybė informavo gyventojus, kad dėl Akmenos–Danės baseino potvynio rizikos prireikus būtų ribojamas eismas užliejamose gatvėse.
Esant pavojui elektros įrenginiams, tiekimas galėtų būti laikinai stabdomas, užtikrinant alternatyvius energijos šaltinius.
Taip pat numatytos laikino apgyvendinimo patalpos, parengtos priimti evakuotus gyventojus, o sveikatos priežiūros įstaigos pasiruošusios teikti būtiną pagalbą.
Esant poreikiui, būtų organizuojamas ir geriamojo vandens tiekimas.
Šiuo metu sukaupta 12 tūkst. smėlio maišų – esant poreikiui, gyventojai galės jais apsaugoti savo turtą.
Parengti ir skirtingos galios elektros generatoriai, kurie būtų naudojami laikinam elektros tiekimui užtikrinti, taip pat turimos ir priemonės galimiems teršalams surinkti.
Patarė nepanikuoti
Klaipėdos rajone dėl potvynio grėsmės perspėjami Priekulės seniūnijos Liaunų, Šilininkų, Būdviečių, StragnųII bei Rokų kaimai.
Dauparų–Kvietinių seniūnijoje grėsmių gali kilti Alksnių kaimo gyventojams.
Nejuokingi dalykai.
Sendvario seniūnijoje esančio Purmalių kaimo žmonės jau yra išgyvenę ne vieną potvynį, jie perspėti ir dėl šių metų grėsmių.
„Negaliu sakyti, kad mūsų gyventojai jau yra pripratę prie potvynių. Bet prieš kelerius metus turėjo rudenį su trimis potvyniais. Ir viskas nutiko per keletą savaičių, o potvyniai buvo aukšto lygio“, – kalbėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Visos rajono seniūnijos ir ugniagesių komandos yra aprūpintos generatoriais.
„Ne pirmą potvynį išgyvename. Visos seniūnijos ir ugniagesių komandos yra aprūpintos generatoriais. Ugniagesiams perduota ir valtis, kuri prireikus galėtų būti naudojama gyventojų evakuacijai ar kitoms gelbėjimo operacijoms. Garsėjame tuo, kad vieninteliai šalyje esame įsigiję itin galingą siurblį ir generatorių. Siurblys per valandą gali ištraukti 620 kubinių metrų vandens, taip pat turime 88 kilovatų generatorių“, – pasidžiaugė rajono meras.
B. Markauskas tikino, kad kol kas orų situacija nuteikia nepanikuoti.
„Vienas svarbiausių momentų bus tada, kai paaiškės, ar ledai pajuda upėse. Jau esame išdalinę maišus smėliui. Nuolat bendraujama su rizikos vietose gyvenančiais žmonėmis. Gana anksti pradėjome ruoštis, todėl tikiu, kad netikėtumų nebus. Bet dar sunku prognozuoti, visko gali nutikti. Gerai tai, kad vandens lygis upėse dar yra žemas“, – teigė B. Markauskas.
Kur yra 34 mln. eurų?
Aiškėja, kad pasiruošimui potvynio grėsmėms ES buvo skyrusi įspūdingą sumą, tačiau praėjusių metų šaukimas staiga buvo nutrauktas.
Šių metų potvynį savivaldybės pasitiks dar vis neįgyvendinusios numatytų dalykų.
Europos regioninės plėtros fondas potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimui buvo skyręs net 34 mln. eurų.
Šiame projekte galėjo dalyvauti ne tik savivaldybės, bet ir vietos gyventojai. Buvo galima teikti paraiškas net ir dėl pylimų įrengimų, kuriems reikia nemažai lėšų.
Tačiau Centrinė projektų valdymo agentūra pernai šaukimą nutraukė. Esą dėl metodikos tikslinimo.
Centrinė projektų valdymo agentūra pranešė, kad šiuo metu administruoja keturių projektų vykdytojų įgyvendinamus projektus, susijusius su potvynių rizikos mažinimu.
Šilutės rajono savivaldybė teikė 3,1 mln. ir 3,2 mln. eurų paraiškas.
Kretingos savivaldybė – 1,7 mln. eurų paraišką.
Milijonai – be strategijos
Gresiant šimtmečio potvyniui, rizikos zonose esančioms savivaldybėms beliko ruoštis iš savų lėšų.
Dar beveik milijonas eurų buvo skirta potvynio rizikos žemėlapių sudarymui. O tai maža paguoda pamario ar pajūrio krašto gyventojams, kurių sodybos gali atsidurti po vandeniu.
Klaipėdos rajono meras teigė, kad savivaldybė buvo pasiruošusi teikti kelis projektus finansavimui, tačiau šaukimas buvo nutrauktas.
„Mes teikėme, berods, daugiausiai paraiškų iš visų savivaldybių. Septynias paraiškas. Šaukimas buvo nutrauktas“, – kalbėjo B. Markauskas.
Šiemet, atnaujinus metodiką, šaukimas paskelbtas iš naujo. Klaipėdos rajono savivaldybė teiks paraišką už 7,8 mln. eurų siurblinių ir pylimų rekonstravimui, paaukštinimui ir naujų įrengimui.
„Pinigai atrodo nemaži. Bet blogiausia tai, kad valstybėje nėra strategijos. Pylimų statymas gali negelbėti. Tiek buvusios, tiek šios Vyriausybės prašėme, kad rimti mokslininkai atliktų rimtą studiją ir pateiktų savo rekomendacijas. Mes čia visos Minijos ir Nemuno pylimais neužstatysime, jei nieko nedarys Kaunas, Vilnius ir kiti miestai“, – akcentavo B. Markauskas.
Klaipėdos regionas geografiškai yra žemupiuose, vanduo upėmis iš kitų teritorijų suteka į pajūrį ir pamarį.
„Visas vanduo pasiekia mus. O kitose šalies teritorijose daugėja kietųjų paviršių – stogų, trinkelių ir visų vandens negeriančių paviršių. Nuo Kartenos iki Kuršių marių pylimų nepadarysime. Tai yra Sizifo darbas. Reikia rimtai galvoti, kaip spręsti šią problemą. Mes rajone jau rimtai galvojame nebeleisti statybų arti vandens. Jau laikas svarstyti, kad sklypai būtų didesni, kad juose būtų kuo mažiau kietųjų paviršių. Bet jei mes vieni tai darysime, o visa Lietuva nieko nedarys, nieko nebus“, – tikino B. Markauskas.
Meras pateikė pavyzdį – Purmaliuose vanduo kaupiasi dar prieš pylimą ir jis realiai neapsaugo nuo vandens pertekliaus, nors sudaro užtvarą nuo išsiliejusios upės.
„Nejuokingi dalykai. Atrodo, kad 34 mln. eurų yra dideli pinigai. Bet jie nuo pylimų pralaužimo neapsaugos. Nors mes ir teikiame paraiškas siurblinių remontui, pylimų įrengimui, nes kitiems dalykams negalima teikti. Bet reikia suprasti viena – tai turi būti valstybės lygio programa. Potvyniai dažnės, vandens sugeriamumas miestuose mažėja, o mes čia, Vakarų Lietuvoje, gauname visą masę to vandens“, – reziumavo B. Markauskas.
(be temos)
(be temos)