Uostamiesčio savivaldybėje jau kelerius metus nėra specialisto, kuris rūpintųsi nykstančiais paplūdimiais. Siekiant juos išgelbėti, į pagalbą pasitelkti ir mokslininkai.

Ketvirtadienį apie nykstančius paplūdimius kalbėjo Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai. Domėtasi, kas padaryta ir ko reikia imtis, siekiant užkirsti tam kelią.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad anksčiau kopagūbrių išsaugojimu rūpinosi Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pinigus tam skirdavo Aplinkos ministerija.

„Dabar paplūdimiai liko miestui. Pinigus jų išsaugojimui turi skirti Aplinkos ministerija, bet jie Klaipėdai neskiriami. Tik Palangai. Dabar siųsime paraišką 300 tūkst. litų žabtvorių įrengimui. Žiūrėsime, ar gausime lėšų“, – tvirtino L.Dūda.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė, atkreipė dėmesį, kad po apskričių viršininkų administracijų panaikinimo savivaldybėje nėra nė vienam specialistui priskirta funkcija rūpintis paplūdimių išsaugojimu.

Vedėja pasakojo, kad kitų metų pradžioje savivaldybė turėtų Lietuvos mokslų akademijos parengtą galimybių studiją, ką daryti, kad paplūdimiai nenyktų.

„Toks žingsnis padarytas ir viskas“, – teigė D.Berankienė.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto direktorius Vytautas Dubra pabrėžė, kad blogai, jog pinigai neskiriami Klaipėdos paplūdimių išsaugojimui.

„Gal Palanga gauna lėšų, nes jos paplūdimiuose lankosi daugiau žmonių ir šie pastebimesni. Kita problema, kad dėl paplūdimių užribyje paliekamos savivaldybės“, – tvirtino mokslininkas.
Anot V.Dubros, dabar Vyriausybėje yra rengiama programa, pagal kurią vėliau bus sprendžiama, kam skirti lėšas paplūdimių tvarkymui, kokiems darbams.
„Joje numatomi prioritetai. Dar būtų galima spėti į šį traukinį“, – tvirtino mokslininkas.

V.Dubra taip pat atkreipė dėmesį, kad po apskričių viršininko administracijų panaikinimo paplūdimiai liko be šeimininkų. Anot jo, neigiamas pasekmes gali turėti ir rengiami dokumentai, kurie apribos savivaldybių veiklą paplūdimiuose.

Mokslininkas pabrėžė, kad krantai nyksta buvo prailginti molai, iškelti seni laivai prie šiaurinio molo. Paplūdimiai bangoms tapo pasiekiami be kliūčių.

Politikai domėjosi, gal giliavandenio uosto statybos Melnragėje išspręstų problemą. Tačiau V.Dubra tvirtino, kad krantai irtų tolimesniuose paplūdimiuose.

Komiteto nariai nusprendė savivaldybės administraciją įpareigoti paskirti specialistą, kuris būtų atsakingas už paplūdimių išsaugojimą. Taip pat svarstyta, kad miesto tarybai reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl rengiamų teisės aktų, kurie apribos savivaldybių veiklą pliažuose.

„Esame trečia karta nuo žagrės. Klaipėdiečiams jūra reikalinga tik savaitgalį prie jos pagulėti“, – diskusiją užbaigė miesto tarybos narys Vytautas Lupeika.